Įmonių pavadinimų sudarymas

ĮMONIŲ PAVADINIMŲ SUDARYMAS

 

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta:

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.


VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ DARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. vasario 2 d. Nr. N-2 (91)

Vilnius

 

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr. 68-2760) 16 straipsniu, Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a:

1.      Patvirtinti Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles (pridedama).

2.      Pripažinti netekusiais galios:

2.1.    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 64 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų" pakeitimo" (Žin., 1997, Nr. 107-2711);

      2.2. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2002 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 3 (83) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų" pakeitimo" (Žin., 2002, Nr. 70-2955).

     2.3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl pavadinimų gimininių žodžių vartojimo ir rašymo" (Žin., 1995, Nr. 49-1225).

     2.4. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 65 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl pavadinimų gimininių žodžių vartojimo ir rašymo" pakeitimo" (Žin., 1997, Nr. 107-2712).

 

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                              IRENA SMETONIENĖ


PATVIRTINTA

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91)

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ DARYMO TAISYKLĖS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

         1. Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.

         2. Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.

         3. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.

II. TEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

         4. Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.

      4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė", „Nijolė", „Žemyna", „Vėjopatis", „Sedula", „Stumbras", „Nektaras", „Aušra", „Vasara", „Kaitra", „Forumas", „Elektronas", „Kometa", „Klumpė".

     4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais - daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda", „Nemuno baldai", „Rokiškio pienas", „Ūkininkų viltis", „Vilniaus prekyba", „Turto investicijos", „Baltoji lelija", „Pirmoji kregždutė", „Trys riešutėliai". Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos", „33 laipteliai".

     4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki", „Ačiū", „Užsuk", „Dviese", „?alia kelio", „Prie universiteto", „Tik tau".

       5. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.

    5.1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva", „Rieduva", „Grindukas", „Alaušė".

   5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma", „Sodra", „Teksa", „Sekoma", „Alfeksas", „Elmatronas", „Gantas", „Ulgis", „Manselis".

   5.3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas", „Ganto statyba", „Manselio langai", „Naujoji ringuva".

     6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa", „Libra", „Lingua", „Littera", „Caritas".

     7. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma", „Santara-Šviesa", „Tachema-Rida".

     8. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta", „Sėkmingos investicijos raktas", „Pas Juozapą".

Pastaba. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis", viešoji įstaiga „Užupio takas", uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika". Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis", VšĮ „Užupio takas". Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis", akcinė bendrovė arba „Ragutis", AB.

III. NETEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

         9. Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai", „Pienas", „Automobilių taisymas", „Draudimas", „Investicijos", „Prekyba".

       10. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių, pvz.: „Kaunas" „Palanga", „Virbalis"; šiais vardais žymima įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės vieta.

       11. Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu.

    11.1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas", „Cementovkė", „Čipsas", „Gerbūvis", „Rinkė".

    11.2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba", „Pienocentras", „Metaloprekyba".

    11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko", „Kage", „Mansel", „Galarg", „Grigen", „Intaks".

    11.4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos", „Arnika draudimas".

    11.5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas", „Bilijardo oazė", „SeKoMa", „MeBeTa", „ATiLa".

       12. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė", „Klaipėdos vaikų ligoninė", „Žirmūnų vaistinė", „Architektų dirbtuvės", „Kompiuterijos centras", „Klaipėdos kelionių agentūra". Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.


Juridinių asmenų pavadinimų registravimo naujovės

    Kaip jau esame informavę, 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.1452 pakeitė Juridinių asmenų nuostatus. Šių nuostatų 76 punktas papildytas taip: „761. Registro tvarkytojas, gavęs šių Nuostatų 76 punkte nurodytus dokumentus, Registro tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai per 6 darbo valandas pranešus Registro tvarkytojui, kad prašomas laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, Registro tvarkytojas priima sprendimą laikinai juridinio asmens pavadinimo į Registrą neįtraukti, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai juridinis asmuo susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija.“ Nutarimo 77 punktas išdėstytas taip: „77. Registro tvarkytojas, gavęs šių Nuostatų 76 punkte nurodytus dokumentus ar prašymą įregistruoti juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, taip pat pakeistus steigimo dokumentus dėl juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo pasikeitimo, kai pavadinimas anksčiau nebuvo laikinai įtrauktas į Registrą, ir per 6 darbo valandas negavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacijos, kad prašomas laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, nustato, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, taip pat laikinai įtrauktiems į Registrą pavadinimams ir prekių ženklams, įregistruotiems Prekių ženklų registre. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa.“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. N-2 (138) pakeistos Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos 2004 m. vasario 2 d. Naujoje redakcijoje nebeliko 9 ir 10 punktų („ Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“ ir „Simboliniai pavadinimai nedaromi iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių, pvz.: „Kaunas“, „Palanga“, „Virbalis“; šiais vardais žymima įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės vieta“).

      Primename, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Registrų centrą konsultuos dėl visų teikiamų registruoti juridinių asmenų pavadinimų atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms.

 

Kitą informaciją, susijusią su įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimais, rasite čia:

 

http://www.vlkk.lt/lt/article.po/5

 

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439131

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-12-07