2019 metais tikrintų knygų kalbos klaidų apžvalga

NEPERIODINĖS SPAUDOS KALBOS KLAIDŲ APŽVALGA

(parengta remiantis 2019 m. tikrinimo medžiaga)

 

Kalbos inspekcija tikrindama knygų kalbą vadovaujasi Valstybinės kalbos įstatymo 22 straipsniu, nustatančiu, kad „visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų“.

2019 metais patikrinti 59 naujai išleisti lietuvių ir užsienio autorių neperiodinės spaudos leidiniai. Knygų skaitymas formuoja vaikų ir paauglių rašybos, skyrybos, žodyno, gebėjimo rišliai ir sklandžiai reikšti mintis įgūdžius, todėl didžioji dalis Inspekcijos patikrintų knygų skirta būtent šiai skaitytojų grupei.

Kalbos klaidos, kurios buvo pastebėtos tikrintose knygose, nurodytos leidyklų vadovams. Į klaidų sąrašus įtraukti įvairaus pobūdžio (gramatikos, žodyno, rašybos, skyrybos) kalbos normų pažeidimai, pateikti galimi jų taisymo variantai.

Inspekcijos gautuose skunduose dėl netaisyklingos kalbos leidiniuose dažniausiai atkreiptas dėmesys į vaikų literatūrą. Skaitytojus piktina ne tik elementarios rašybos ar skyrybos, korektūros klaidos, bet ir nesklandi kalba arba prastas vertimas, žargonas. Inspekcija nenorminę leksiką vertina atsižvelgdama į kūrinio kontekstą, pagal galimybes pabrėžia, kad žargono ir barbarizmų vartojimas knygose, ypač paaugliams skirtuose kūriniuose, neskatintinas.

2019 metais tikrintose knygose kalbos klaidų kiekis ir pobūdis buvo panašus, kaip ir ankstesniaisiais. Pateikiami būdingesnių kalbos normų pažeidimų pavyzdžiai:

 

Gramatikos klaidos

Gana dažnos linksnių, ypač galininko ir įnagininko, vartojimo klaidos, pvz.:

visur buvo prigriozdinta kažkokių daiktų, kurių paskirties niekas nežinojo, dėžės (=dėžių), kurias nežinia kas atnešė, ir paketai (=paketų), kuriuose nežinia kas gulėjo;

nugabenu ją į palatą suleisti vaistų nuo skausmo ir vyresniojo gydytojo apžiūrai (=į vyresniojo gydytojo apžiūrą);

kai tik mašinoje kas subarškena, žiūrėk, iš karto važiuoji ją (=jos) knebinėti;

sako, ateis daryti kratą (=kratos), ras, pasakys;

Beskončinas pasiuntė dvejetą perspėti mūsiškius (=mūsiškių), kad, girdi, taip ir taip, į mūsų užnugarį lenda;

aš iškart pašokdavau nuo kėdės išjungti aparatą (=aparato);

senelis, išgirdęs tekštelėjimą, puolė mane (=manęs) gelbėti ir nesėkmingai atsirevanšavo močiutei;

komanda išsiruošė vykdyti nakties užduotį (=užduoties);

visi puola mušti Agilių (=Agiliaus);

Agilius kaip akis išdegęs nuskuodė ieškoti katino ir gelbėti savo draugą (=draugo);

žygiuos graužti pelėdos snapą (=snapo);

puolė jį (=jo) purtyti;

rengiantis pirmajam Persų įlankos karui šeši amerikiečių žvalgybos operatyvininkai, išsiųsti šnipinėti Irako karinių pajėgų judėjimą (=judėjimo), įstrigo Kuveite ir Bagdade;

vaikinus pristatė grūdų džiovyklon tampyti maišus (=maišų) su grūdais;

tegu palieka tai seniems juodaskverniams ir bobulytėms ir ateina mokyti kalbų tarybinį jaunimą (=tarybinio jaunimo);

mūsų darbas yra atstovauti Jungtinių Valstijų valstybės interesus (=interesams);

jo akivaizdoje senelis visada tapdavo drąsesniu (=drąsesnis);

pagalvojo, jog žino, kaip tapti drąsiu (=drąsiam);

mėgino priversti jį jaustis kaltu (=kaltą);

Su kiekvienu paaukštinimu pareigose (=pareigų paaukštinimu) Tretjakovas įgydavo vis daugiau galios;

pagal elgesį, leidžiantį nustatyti, ar žiurkėse (=tarp žiurkių) galima įžvelgti realių skirtumų;

Taip, tame (=ten) kažko buvo. Kažko, ką galima įvardyti hipofilija;

iš pažiūros viskas būtų tvarkoje (=gerai), kad jie neatrodytų pernelyg įtartini;

Aš tuojau prabusiu, ir vėl viskas bus tvarkoj (=gerai);

kažkas buvo netvarkoje (=negerai).

 

Pastebėta, kad daugėja atvejų, kai klausiamuosiuose sakiniuose vietoj dalelytės „kaip(gi)“ vartojamas verstinis žodžių junginys „kaip tai“, pvz.:

Kaip tai (=Kaip; Kaipgi) nieko nevyksta?

Kaip tai (=Kaip; Kaipgi) neužteks?

Kaip tai (=Kaip) kur?

Kaip tai (=Kaip; Kaipgi)?

 

Skyrybos klaidos

Dažniausia neperiodinėje spaudoje pasitaikanti skyrybos klaida – netaisyklinga šalutinių sakinių skyryba, pvz.:

ji nutuokė apie ketinimus, aš žinojau, kad ji nutuokia ir (=nutuokia, ir) dėl to mes iš savęs labai juokėmės;

vakare kuopos vadas vaikščiojo po būrius ir kartojo kad (=kartojo, kad) visa viltis esame mes, priekyje nieko nėra;

pasakė, kad šią šventę reikia atšvęsti ir (=atšvęsti, ir) nuvedė mane žiūrėti laivo;

susitaikė, kad medžioklė šįkart nevykusi ir (=nevykusi, ir) pasuko į žmonių namą;

tik po keturiasdešimt penkių minučių ji sugebėjo rasti kas (=rasti, kas) parveš į Vernesą;

girdėjote ką (=girdėjote, ką) pasakiau;

ar žinote kas (=žinote, kas) jie;

paėmęs laikrodį pažiūrėjo kiek (=pažiūrėjo, kiek) valandų;

jam buvo mįslė kaip (=mįslė, kaip) tokia aukšta, didinga moteris liko neištekėjusi;

nežinau kaip (=nežinau, kaip) dar kitaip tai pasakyti;

nežinia kiek (=nežinia, kiek) tose istorijose tiesos, bet nebūtum radęs geresnės vietos slėpynėms;

suprato, kad pagaliau atėjo ta minutė, kai teks atsisveikinti ir (=atsisveikinti, ir) pasidarė labai liūdna;

su duona taip kruopščiai iššluostau savo lėkštę kad (=lėkštę, kad) ši žvilga lyg išplauta;

Taip, mačiau ką (=mačiau, ką) rašo spauda;

ji priimdavo tiek kiek (=tiek, kiek) tilpdavo;

apniko niūrus įtarimas, kad mano vasara baigėsi nė neprasidėjusi, ir (=neprasidėjusi ir) kad tėvas daugiau niekada po pietų nenusives manęs į „Auksines uolas“;

tu stovėjai tarpduryje, trynei užmiegotas akis, nelabai suprasdamas, kas atsitiko, ir (=atsitiko ir) kodėl tėtis taip susinervino.

 

Neretai klystama netaisyklingai skiriant išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes tik iš vienos pusės, kai galimi du variantai: skirti arba neskirti, tačiau skirti iš vienos pusės – klaida. Ypač dažnai klystama, kai tokia aplinkybė eina po jungtuko, pvz.:

ir nespėjus man apie tai pagalvoti, tėvas (=ir nespėjus man apie tai pagalvoti tėvas arba ir, nespėjus man apie tai pagalvoti, tėvas) pasakė;

iškęsčiau aš ir šį kartą, bet mums išeinat iš namų, viena (=bet mums išeinat iš namų viena arba bet, mums išeinat iš namų, viena) liftininkė pasakė kitai;

bijojau, kad man besivaipant, kas nors (=kad man besivaipant kas nors arba kad, man besivaipant, kas nors) mane išgąsdins ir aš toks ir liksiu;

jeigu aš ir nepuoliau bėgti, tai tik todėl, kad atsidūręs vėl ant žemės, negalėjau (=kad atsidūręs vėl ant žemės negalėjau arba kad, atsidūręs vėl ant žemės, negalėjau) pajudėti iš vietos;

tačiau turint daug knygų, tai (=Tačiau turint daug knygų tai arba Tačiau, turint daug knygų, tai) jau taps varginančiu darbu;

tikėtina, kad susiklosčius tokioms sąlygoms, po (=kad susiklosčius tokioms sąlygoms po arba kad, susiklosčius tokioms sąlygoms, po) kelių mėnesių dresūros šuo elgsis kitaip;

 

todėl norint suprasti šunis, reikia (=todėl norint suprasti šunis reikia arba todėl, norint suprasti šunis, reikia) pamiršti viską, ką manėme žinantys;

bet vos užuodusi reikiamą kvapą, ji (=bet vos užuodusi reikiamą kvapą ji arba bet, vos užuodusi reikiamą kvapą, ji) šoka nuo žolės stiebo.

 

Viena iš dažnai knygose pasitaikiusių klaidų – aiškinamųjų sakinio dalių skyryba, kai, esant galimybei skirti arba ne,, jos skiriamos tik iš vienos pusės, pvz.:

eilėraščiai buvo spausdinami ir pas mus, Tarybų Estijoje ir (=pas mus, Tarybų Estijoje, ir arba pas mus Tarybų Estijoje ir) apie ją buvo rašoma;

virš mūsų, tarp trobų stovėjo (=virš mūsų, tarp trobų, stovėjo arba virš mūsų tarp trobų stovėjo) žalias motociklas;

keletą kartų per karą, beviltiškomis minutėmis aš (=keletą kartų per karą, beviltiškomis minutėmis, aš arba keletą kartų per karą beviltiškomis minutėmis aš) prisimindavau šį intendantą;

o jo gale, už kokio metro iš (=o jo gale, už kokio metro, iš arba o jo gale už kokio metro iš) vandens kyšojo nedidukė salelė;

Dažna klaida  – neišskirti įterpiniai, pvz.:

pasirodo ten (=pasirodo, ten) tįso apkasais paverstas negilus griovys;

be sofos su vabaliukais kambaryje (=vabaliukais, kambaryje) stovėjo stalas;

Jasinskos nuomone Aukščiausioji (=nuomone, Aukščiausioji) vieninga vadavietė tebuvo išliaupsintas idėjų generavimo padalinys;

tiesą sakant jiems (=tiesą sakant, jiems) tai netgi patiko;

gyventojams, gyvenusiems šioje saloje ko gero jau (=saloje, ko gero, jau) nuo Romos laikų;

ją apėmė jausmas, kad tai buvo labai seniai, sakytum pamirštas (=sakytum, pamirštas) pasaulis.

 

Žodyno klaidos

Pastebėta įvairių žodžių reikšmės klaidų, pvz.:

gavosi (=taip išėjo ar pan.), kad saulė kyla, nušviesdama viską;

reiškia (=vadinasi; taigi), palik viešbutyje;

reiškia (=vadinasi; taigi), ir toks garsas;

ką ir sakyti, betarpiškumu (=nuoširdumu; jautrumu ar pan.) močiutė man nenusileido;

leisk man praeiti (=pereiti; nueiti ar pan.) takeliais tavo;

jei tai būtų pilnu (=visu) etatu;

ir patalpintų (=įdėtų arba paskelbtų) vaizdą internete.

 

Rašybos klaidos

pradėjo uždarbiauti smulkiu video piratavimu (=videopiratavimu);

jis talentingas, bet gi (=betgi) reikia būti tokiai kvailei, kad nesuprastum;

palandžiosim truputį ir iš kart (=iškart) atgal;

tai gi (=taigi), kai vaikų darželyje pasirodė „dideli vaikėzai“, aš prisiminiau;

na gi (=nagi) greitai atsiprašyk;

akimirksniu prarys (=praris); Ar neprarys (=nepraris);

įkūręs savo įmonę Haribo (=„Haribo“ arba HARIBO);

galime <...> gerėtis (=gėrėtis);

toks žmogiškų savybių priskyrimas, nors ne visiškai (=nevisiškai), pasiteisino;

tai paneigia prielaidą, tačiau ne visiškai (=nevisiškai);

dar nevėlu (=ne vėlu);

o gal ir pastebėdavom, tačiau tai ne pernelyg (=nepernelyg) krito į akis.