>
2024-02-29

Apie Lietuvos įmonių pavadinimų lotynų kalba klaidas ir netikslumus

     Nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. registruojant įmonės pavadinimą buvo privaloma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacija; to reikalavo Juridinių asmenų registro nuostatai.  Faktiškai tai buvo kalbos taisyklingumo patikrinimas, nes, gavęs neigiamą VLKK išvadą, Registrų centras pavadinimą atmesdavo. Įmonių pavadinimai galėjo būti ne tik lietuvių, bet ir lotynų ar senąja graikų kalbomis. Tai visiškai suprantama, nes, jei būtų buvę neregistruojami lotyniški pavadinimai, keistoje padėtyje būtų atsidūrusios kai kurios katalikiškos organizacijos, norinčios pasivadinti lotyniškai, pavyzdžiui „Caritas“; be to, kadangi lotynų kalboje yra daug skolinių iš senosios graikų kalbos, lotyniškomis raidėmis perrašyto graikiško žodžio kai kada neįmanoma atskirti nuo lotyniško; taigi pavadinimai galėjo būti kuriami ir senąja graikų kalba. VLKK ekspertas, tikrinęs šiuos pavadinimus, buvo šio straipsnio autorius.

     Kol galiojo ši tvarka, naujas lotyniškas pavadinimas Lietuvoje būdavo sukuriamas vidutiniškai kas dvi savaites. Dabar, kai tai nebeprivaloma, savanoriškos konsultacijos į VLKK kreipiamasi tik retkarčiais. Taigi šį lotyniškų pavadinimų tikrinimo laikotarpį galima laikyti pasibaigusia era ir padaryti tam tikrus apibendrinimus. Norėtųsi tikėtis, kad ši patirtis paaiškins, kaip viskas vyko ir kokia prasmė buvo tai daryti.

     Siūlome skaityti Mindaugo Strockio straipsnį, publikuotą žurnale „Gimtoji kalba“ 2023 m. Nr. 12, p. 10–16.