ES teisės aktų vertimo kokybės užtikrinimo sistema ES Taryboje

   Lapkričio 21 d. Teisingumo ministerijoje vyko Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento ir Teisingumo ministerijos organizuotas profesinis forumas „Teisės kalba ir terminija“. Didžiulio susidomėjimo sulaukusiame renginyje dalyvavo Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų teisininkai, vertėjai, teisininkai lingvistai, kalbos specialistai ir kitų sričių ekspertai. Pateikiame šiame forume  ES Tarybos Generalinio sekretoriato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus l. e. p. Linos Janušienės  skaityto pranešimo tekstą.

     Norėčiau trumpai pristatyti ES Tarybos lygmeniu taikomą dokumentų vertimo kokybės užtikrinimo sistemą, daugiausia dėmesio skirdama ES teisės aktams. Tema labai plati, koncentruosiuosi į pagrindinius dalykus.

     ES Tarybos Generalinis sekretoriatas dirba dviem institucijoms: ES Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai.

    Vienas iš Generalinio sekretoriato padalinių yra Vertimo raštu tarnyba. ES valstybių narių yra 28, oficialiųjų ES kalbų yra 24. Atitinkamai turime 24 kalbų skyrius, kuriuose dirba po 22–24 vertėjus. Oficialiųjų kalbų yra mažiau nei valstybių narių todėl, kad anglų, prancūzų, vokiečių ir nyderlandų kalbos dengia po kelias valstybes. Svarbu pabrėžti, kad visi tekstai, išversti visomis oficialiosiomis kalbomis, turi vienodą teisinę galią ir visiems skyriams galioja tokia pati vertimo kokybės užtikrinimo sistema.

     Mes verčiame skirtingų tipų dokumentus: Europos Vadovų Tarybos išvadas, ES Tarybos išvadas, ES teisės aktų projektus (įskaitant įprastos teisėkūros procedūros projektus), stojimo dokumentus, Teisės tarnybos nuomones, posėdžių dokumentus, deklaracijas ir pareiškimus, plačiajai visuomenei skirtus dokumentus ir t. t. Visi šie paminėti dokumentai yra vadinami pagrindiniais dokumentais. Jie yra verčiami į visas kalbas. Didelę mūsų darbo dalį užima teisės aktai, ypač įprastos teisėkūros procedūros (OLP) dokumentai. Trumpai apie šią procedūrą, kiek tai susiję su vertimu. Juos verčiant dalyvauja trys pagrindinės ES institucijos. Taryba gauna Komisijos išverstą pasiūlymą. Tuomet tekstas svarstomas Taryboje bei Parlamente ir mes verčiam pasiūlymo pakeitimus, ir galiausiai tekstas patvirtinamas bendru ES Tarybos ir Europos Parlamento teisininkų lingvistų sutarimu. Akivaizdu, kad tokių dokumentų atveju labai svarbu užtikrinti teksto nuoseklumą.

     Tad ką darome, kad išverstų tekstų kokybė būtų kuo geresnė?

     ES Tarybos Vertimo tarnybos lygmeniu taikomos ex ante ir ex post kokybės užtikrinimo sistemos. Noriu pabrėžti, kad kalbu tik apie ES Tarybą. Pradėsiu nuo bendros ex ante sistemos.

     Labai didelę įtaką mūsų vertimams daro originalo kokybė. Tai vienas iš mūsų darbo iššūkių. Jei dokumento originalo kokybė yra prasta, visada yra pavojaus, kad vertėjai jį interpretuos skirtingai ir tekstų redakcijos skirtingomis kalbomis bus nevienodos. Vienas iš būdų, kuris Taryboje taikomas originalo kokybei pagerinti, – teksto originalo kalba redagavimas. Šį darbą atlieka EN ir FR kalbų skyriai. Deja, teisėkūros procedūra priimamų aktų originalai neredaguojami – dėl laiko trūkumo ir dėl to, kad teisės akto svarstymo procesas yra sudėtingas. Prie teksto kūrimo prisideda daug dalyvių: pirmininkaujanti valstybė, valstybių narių delegacijos, Europos Komisijos specialistai, Europos Parlamento nariai ir kiti veikėjai. Ir netgi jeigu pirminio Komisijos pasiūlymo originalas yra gerai parengtas (nors taip būna ne visada), pakeitimai, kurių prašo delegacijos, ar pirmininkaujančios valstybės narės kompromisinio pasiūlymo tekstas nebūtinai bus aiškūs. Todėl ir juose gali pasitaikyti gramatikos ar kitų klaidų, dėl kurių atsiranda teksto neaiškumų ir dviprasmybių. Tai labai apsunkina vertėjų darbą ir, pasikartosiu, gali nulemti nevienodas redakcijas skirtingomis kalbomis.

     Todėl taikome ir kitus ex ante kokybės užtikrinimo būdus.

     Vienas iš jų – vertėjų, besispecializuojančių tam tikroje srityje, funkcinės grupės. Tikslas – plėsti vertėjų žinias apie sritis, kurių tekstai sudaro didelę Taryboje verčiamų tekstų dalį. Tokių grupių yra penkios – BUSP (bendros užsienio ir saugumo politikos), ECOFIN (ekonomikos ir finansų reikalų), ENVIRON (aplinkos), TVR (teisingumo ir vidaus reikalų) ir WEB (Tarybos interneto puslapyje skelbiamų tekstų).

     Kita grupė – dokumentų tekstų analizės grupės Taryboje (FCT (angl. file coordination teams) grupės). Jos gyvuoja dar tik pora metų, dirba su ypač sudėtingais teisėkūros dokumentų rinkiniais ir tampa vis svarbesnės kokybės užtikrinimo srityje. Jų tikslas – padidinti vertimo proceso veiksmingumą užtikrinant, kad teksto analizė ir terminologinis darbas centriniu ir atitinkamai skyrių lygmenimis būtų atlikti kuo anksčiau. Šių grupių veikloje dalyvauja nuo 4 iki 8 vertėjų iš atskirų skyrių ir jie dirba su tekstu originalo kalba.      Veiklos tikslas yra dvejopas – tol, kol vyksta politinės derybos arba jau yra prasidėjęs vertimo procesas, tikslas yra pagerinti ir suvienodinti originalo teksto supratimą glaudžiai bendradarbiaujant su dokumento rengėjais, Centriniu terminologijos skyriumi ir Tarybos teisės aktų kokybės direktoratu. Originalo kokybė netgi pagerinama, nes susisiekus su rengėjais tekstas gali būti tikslinamas. O tuo metu, kai dokumentas pasiekia galutinį – teisininkų lingvistų etapą, glaudžiai bendradarbiaujama su Teisės aktų kokybės direktorato patarėju kokybės klausimais siekiant gauti grįžtamąją informaciją dėl originalo teksto, perduoti naudingą informaciją Vertimo tarnybai ir informuoti kalbų skyrius apie tai, kaip tekstas pasikeitė etape po vertimo. Viso proceso metu glaudžiai bendradarbiaujama su teisininkais lingvistais dėl sutartų terminų ir teksto formuluočių.

     Iki šiol buvo sukurtos 9 dokumentų tekstų analizės grupės. Paminėsiu kelis dokumentų rinkinius, su kuriais jos dirbo ar tebedirba, tai – bankų reformos dokumentų rinkinys, SIS dokumentų rinkinys, BŽŪP reformos dokumentų rinkinys, žvejybos galimybių reglamentai ir pan.

    Dar viena labai svarbi ex ante kokybės užtikrinimo procedūra, taikoma labai didelio politinio matomumo dokumentams, yra išankstinis kalbinių versijų derinimas. Ši procedūra taikoma pirmajai Europos Vadovų Tarybos išvadų redakcijai. Tam skirtas specialus visų kalbų atstovų susitikimas, per kurį sprendžiami terminologiniai ir teksto formuluočių klausimai. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tekstas visomis kalbomis būtų interpretuojamas vienodai.

     Kita svarbi kokybės užtikrinimo dalis jau prasidėjus vertimo procesui – klausimų ir atsakymų SharePoint platforma dėl kiekvieno verčiamo dokumento. Joje vertėjai rengėjams  užduoda klausimus dėl teksto interpretavimo arba netgi atkreipia rengėjų dėmesį į pastebėtas įvairiausias klaidas originale.

     Šia klausimų ir atsakymų platforma galima naudotis visų verčiamų dokumentų atveju, o teisės aktų atveju dar privalu naudotis vidine tarpinstitucine duomenų baze ELISE. Joje pateikiama lingvistinė informacija dėl pasiūlymų, esančių tam tikrame vertimo etape Komisijoje, Parlamente ir Taryboje, ir joje išsaugoma naudinga informacija dokumento formuluočių ir terminijos klausimais; joje taip pat vertėjai praneša apie pateiktas ekspertų pastabas ir apie jas pateikia savo komentarus. ELISE tikslas – užtikrinti terminijos nuoseklumą ir nedubliuoti pastangų ieškant su vertimu susijusių sprendimų.

     Žinoma, labai svarbus ex ante kokybės užtikrinimo aspektas yra ir vertėjų mokymai. Rengiami tokie kursai, kaip „teisė ne teisininkams“, „ekonomika ne ekonomistams“, ir daugybė kitų.

     Savo pranešime ne kartą paminėjau žodį „terminologija“. Šis aspektas iš tiesų turi didžiulį poveikį vertimo kokybei. Turime centrinį terminologijos padalinį ir po kelis terminologus skyrių lygmeniu. Terminijos kaupimas ir naujų terminų kūrimas – nenutrūkstama veikla, o vienas iš jos rezultatų – nuolat pildoma tarpinstitucinė terminų bazė IATE. Ji skelbiama ir viešai, todėl labai skatintume ir Lietuvos specialistus, dirbančius su ES dokumentais, ja naudotis. Noriu pabrėžti, kad šioje duomenų bazėje yra atskirų institucijų lygmeniu ir tarpinstituciniu lygmeniu suderinti terminai. Daug terminų yra patvirtinti Lietuvos ekspertų, yra terminų, patvirtintų VLKK. Viešai prieinamos IATE interneto adresas yra https://iate.europa.eu/home.

     Visos mano paminėtos ex ante kokybės užtikrinimo priemonės prisideda prie kuo geresnės originalo kokybės ir geresnio bei vienodesnio teksto supratimo.

     Dabar kalbėsiu apie išversto teksto kokybę ir apie tai, kaip mes ją suprantame. Kokybės apibrėžtis buvo suformuluota dar 2006 m., kai buvo parengtos Vertimo kokybės gairės visai Tarybos Vertimo tarnybai.

     Pateiksiu kokybės apibrėžtį. Kokybiškas tekstas yra tas, kuriuo į tikslinę kalbą iki nustatyto termino buvo aiškiai, sklandžiai ir tiksliai perkeltas visas verčiamo dokumento turinys nepraleidžiant teksto ir nepridedant naujo teksto, nepakeičiant teksto formos ir nepadarant esminių klaidų, kartu atsižvelgiant į verčiamo teksto pobūdį ir santykinę svarbą.

Tad kaip užtikriname, kad dokumentas atitiktų šiuos kriterijus?

     Vienas iš būdų – išversto teksto dvikalbis redagavimas, t. y. redagavimas lyginant išverstą tekstą su originalu. Tai daro vertėjai – dirbame komandomis, verčiame ir vieni kitus redaguojame. Redaguojame beveik visus dokumentus, o teisės aktus – visada. Norėčiau pabrėžti, kad redagavimo lygis nėra vienodas. Pagal dokumentų tipus, atsižvelgiant į dokumento politinį matomumą ir klaidos, jei ji būtų padaryta išverstame tekste, teisines ir finansines pasekmes, yra nustatyti minimalaus ir rekomenduojamo redagavimo lygiai. Minimalus redagavimas galioja visiems dokumentams, išskyrus darbotvarkes. Didelio politinio matomumo arba teisinių ar finansinių pasekmių turintiems dokumentams, kaip antai Stojimo sutartims, Europos Vadovų Tarybos išvadoms ir paskutinėms teisės aktų redakcijoms, taikomas itin kruopštaus redagavimo lygis.

     Tiek versdami, tiek redaguodami tekstus vadovaujamės pagrindiniu vertinimo kriterijumi – atitikties paskirčiai kriterijumi (angl. fit for purpose). Vertimas atitinka dokumento paskirtį, jei išverstas tekstas atitinka jo numatomą komunikacinę paskirtį ir jame išlaikyti kalbos taisyklingumo ir teksto formatavimo reikalavimai. Šis kriterijus yra vertimo kokybės matas ir jį sudaro trys pagrindiniai aspektai.

     LAIKAS: dokumentas turi būti išverstas laiku. Pavyzdžiui, verčiame posėdžio darbotvarkę. Ją galime išversti labai gerai, bet jei ji bus išversta po susitikimo, ji bus nereikalinga.

     Antras svarbus aspektas yra TURINYS. Tai reiškia, kad originalo tekstas turi būti tiksliai perteiktas – tiksliai atspindėta prasmė, be praleidimų, be nereikalingų papildymų.

Ir trečias aspektas yra FORMA. Forma yra tai, kaip atrodo dokumentas, kai jis išleidžiamas iš mūsų skyriaus, kaip jis suformatuotas. Dokumentas turi atitikti originalo formatą.

Visus šiuos aspektus reikia vertinti lanksčiai, atsižvelgiant į dokumento tipą. Tai yra fit for purpose kriterijaus esmė.

     Tam, kad dokumentas atitiktų šį pagrindinį kriterijų, ypač jo turinio aspektą, laikomasi šių pagrindinių principų.

     Pirmas vertimo kokybės principas yra tikslumas. Vertimas turi būti tikslus: tiksliai atspindėta prasmė, perteikta konkrečiai tai, ką dokumento rengėjas norėjo pasakyti.

     Antras kokybės principas yra aiškumas. Vertimas turi būti aiškus ir lengvai suprantamas. Kartais tai sunku užtikrinti, nes ir tekstas originalo kalba sunkiai suprantamas. Be to, šis principas kartais nedera su politinio kompromiso atspindėjimo principu.

     Dar vienas svarbus principas – nuoseklumas. Šis principas yra ypač aktualus teisės aktų atveju ir jis reiškia, kad konkrečiame dokumente turi būti nuosekliai vartojami tie patys terminai ir net tos pačios frazės. Be to, terminai turi būti suderinti ne tik tame pačiame teisės akte, bet ir su kituose tos srities teisės aktuose vartojamais terminais. Kartais kyla iššūkis dėl to, kaip suderinti pirmesnėse teisės aktų redakcijose pavartotus terminus, kurie gali būti pasenę, su naujesnėse redakcijose norimais vartoti arba ekspertų siūlomais terminais.

     Tikslumas, aiškumas ir nuoseklumas yra bendrieji vertimo, ypač teisės tekstų vertimo principai. Kiti du principai daugiau yra būdingi ES institucijoms ir būtent Tarybai.

     Vienas iš šių principų yra politinio kompromiso atspindėjimas. Politinis kompromisas reiškia, kad dėl teksto susitaria visų valstybių narių atstovai. Dažnai tai būna sudėtinga, nes jų nuomonės skiriasi, todėl tekstas specialiai parašomas dviprasmiškai ir neaiškiai, kad jį būtų galima visaip interpretuoti, kad jis tiktų visiems. Tai ypač būdinga Europos Vadovų Tarybos išvadoms. Būna ir taip, kad vertėjai gauna nurodymą „versti pažodžiui“. Dėl to, kaip minėta, gali nukentėti aiškumo principas.

     Paskutinis principas – atitiktis visomis kalbomis. Tai ES daugiakalbiškumo principas. Jo esmė – išvengti vienai nacionalinei teisinei sistemai būdingų sąvokų ar terminijos vadovaujantis principu, kad visomis kalbomis išversti tekstai yra autentiški.

     Šie principai nėra hierarchiškai išdėstyti ir jie irgi priklauso nuo konkretaus konteksto.  Dažnai pasirenkamas tikslumas aiškumo kaina arba kompromisas aiškumo kaina, net tikslumo kaina.

     Kad geriau iliustruočiau tai, apie ką kalbėjau, pateiksiu pora PAVYZDŽIŲ.

     Aiškumas: anglų kalboje yra daug žodžių, kurie į lietuvių kalbą paprastai verčiami tuo pačiu žodžiu – susitarimas. O angliškai tai yra agreement, accord, settlement, compact ar net arrangement.

     Vertėme politinį aktą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. Tekste buvo vartojami trys terminai: agreement, arrangements ir settlement. Arrangements nesukėlė problemų, nes iš konteksto buvo aišku, kad tai „išstojimo tvarka“, o agreement ir settlement pirmame variante buvo išversta vienodai – „susitarimas“. Bet kalba ėjo apie dvi skirtingas sąvokas: agreement – susitarimas dėl išstojimo, o settlement – atskiras susitarimas, kuris turi būti sudarytas atskirai dėl pinigų. Kadangi originale buvo labai aiškiai atskirtos dvi sąvokos, nusprendėme žodžiui settlement vartoti atitikmenį „finansinis susitarimas“.

Atitiktis visomis kalbomis: pakalbėsiu apie 2014 m. Viešųjų pirkimų direktyvoje pavartotą terminą „award of contracts“.

     Ekspertai norėjo lietuviškai įprasto LR teisės aktuose vartojamo termino – sutarčių sudarymas. Vis dėlto jo rinktis negalėjome, nes Direktyvoje vartojamos dvi sąvokos: award ir conlude ir tai nėra ta pati procedūra. „Pirkimo sutarties skyrimas“ apima konkretų viešųjų pirkimų proceso etapą, kai priimamas sprendimas dėl konkretaus pasiūlymo pasirinkimo.

     Išrenkamas laimėtojas, jis paskelbiamas, o sutartis sudaroma vėliau. Viešųjų pirkimų srities teisės aktų rengėjai Taryboje vertėjams vedė seminarą šia tema. Jų klausėme, ar galime žodį award išversti kaip „sudarymą“, ne „skyrimą“. Jie tam nepritarė ir pasiūlė žodžiui award sinonimą grant. Todėl lietuviškai nusprendėme vartoti atitikmenis „sutarčių skyrimas / skirti sutartį“. Šį terminą derinome ir su posėdžiuose dalyvavusiais Nuolatinės atstovybės ekspertais. Tai nauja, europinė sąvoka ir visomis kalbomis turi būti rastas ar sukurtas ją atitinkantis terminas. Užtikrintus atitiktį visomis kalbomis tekstas bus interpretuojamas vienodai ir vertimas bus tikslus.

     Žinoma, visi mano paminėti principai yra tarpusavyje susiję ir tik kiekvienu konkrečiu atveju paaiškėja, kuris ima viršų ir kuris yra svarbesnis.

    Nesilaikant paminėtų kriterijų ir principų vertime pasitaiko klaidų. Klaidos vertinamos nevienodai. Skiriami du klaidų tipai: tiesiog klaida, dėl kurios vertimas nebūtų laikomas neatitinkančiu paskirties, ir esminė klaida, t. y., klaida, kuri gali turėti nepageidaujamų teisinių ar finansinių pasekmių ir dėl kurios vertimas būtų pripažintas neatitinkančiu paskirties.

     Klaidos svoris priklauso nuo jos sukeliamų politinių, teisinių arba finansinių pasekmių ar neigiamų pasekmių institucijos reputacijai. Pavyzdžiui, teisės akte ne toks direktyvos numeris turi akivaizdžių teisinių pasekmių, bet jei ta pati klaida būtų padaryta kitame dokumente, pavyzdžiui, neteisingas direktyvos numeris įrašytas ataskaitoje, kurioje kalbama tik apie tą vieną direktyvą ir skaitytojas galėtų suprasti, kad kalbama būtent apie ją, ta klaida nebūtų tokia didelė. Arba, pavyzdžiui, kaip vertinti, jei vertime įrašyta neteisinga data? Jei ši klaida yra nuorodoje į paskelbtą teisės aktą ir kita informacija yra teisinga, ji nebus didelė, tačiau jei ji bus padaryta pranešime apie būsimą posėdį, ji bus labai didelė, nes delegatai gali atvykti neteisingą dieną.

     O kokios gi yra tos klaidos? Kiekviena klaida yra įvertinama atskirai ir priskiriama tam tikrai klaidų grupei. Skiriamos šios klaidų grupės: prasmės klaida, praleidimas, nereikalingas pridėjimas, terminija, gramatikos / skyrybos klaida, stiliaus klaida, korektūros klaida, kita klaida.

     Daugiausia dėmesio kreipiame į prasmės klaidas. Turimas galvoje vertimo tikslumas ir išsamumas – dokumente turi būti tiksliai atspindėta teksto originalo kalba prasmė, kalbant apie dviprasmybes, jei jos yra originale, tuomet ir vertime jos turi likti, vertimas turi būti be praleidimų ir nereikalingų pridėjimų. Prasmės klaidų grupei priklauso ir faktinės klaidos (pvz., sumaišyti skaičiai) ar logikos klaidos. Būtent dėl prasmės klaidų vertimas ir yra dažniausiai vertinamas kaip neatitinkantis paskirties.

     Vis dėlto jums pateiksiu skyrybos klaidos pavyzdį norėdama pademonstruoti, kaip tokia skyrybos klaida gali nulemti prasmę. Šioje skaidrėje matome, kaip neteisingai padėtas kablelis gali nulemti sakinio prasmę.

 

„• On 20 December 2017 the Commission, after hearing the Single Resolution Board (SRB) in its plenary session, adopted a shortlist of candidates for the position of member of the SRB and provided it to the European Parliament.

• 2017 m. gruodžio 20 d. Komisija, išklausiusi Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), plenariniame posėdyje priėmė galutinį kandidatų eiti BPV nario pareigas sąrašą ir tą sąrašą pateikė Europos Parlamentui.
• 2017 m. gruodžio 20 d. Komisija, išklausiusi Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV) jos plenariniame posėdyje, priėmė galutinį kandidatų eiti BPV nario pareigas sąrašą ir tą sąrašą pateikė Europos Parlamentui.“

     Akivaizdu, kad klaidų pasitaiko, tačiau ką darome, kad jų išvengtume? Jau pakalbėjau apie Tarybos lygmeniu taikomas ex ante kokybės užtikrinimo priemones ir teksto redagavimą. Be šių priemonių, Tarybos vertimo tarnyboje galioja ex post vertimo kokybės užtikrinimo sistema ir ji vadinasi kokybės tikrinimo sistema. Ją, be kita ko, sudaro horizontalieji vertimo kokybės užtikrinimo patikrinimai ir kiekvieno vertėjo darbo vertinimo sistema. Horizontalieji patikrinimai vykdomi centriniu lygmeniu. Jų tikslas – įvertinti visos Vertimo tarnybos išverstų dokumentų kokybę, nustatyti aspektus, turinčius poveikio kokybei, ir numatyti taisomuosius veiksmus. Taigi, horizontalieji patikrinimai – tai ne tik fiksavimas, bet ir orientavimasis į ateitį, į riziką, tendencijas ir t. t. Pakalbėsiu tik apie vieną jų rūšį – tikslinius patikrinimus. 

     Per tikslinius patikrinimus vertinami tam tikri iš anksto parinkti aspektai. Pateiksiu pavyzdį. Buvo vertinamas Šengeno informacinės sistemos dokumentų rinkinyje vartojamų 7 terminų (border check, border control(s), migrant smuggling, escape, arrest for surrender purposes, arrest for extradition purposes ir alert for refusal of entry and stay) ir jų apibrėžčių taisyklingumas ir nuoseklumas užbaigus atitinkamus reglamentų vertimo etapus, t. y. išvertus pirmines tekstų redakcijas ir galutines tekstų redakcijas. Šį rinkinį sudarė Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui, Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo patikrinimams kertant sieną ir Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo policijos ir teisminiam bendradarbiavimui. Lietuvių kalbos atveju nuoseklumas buvo išlaikytas. Galbūt būtų įdomu pastebėti, kad kitų kalbų atvejų ne visada buvo vienodai verčiami terminai border control ir border check. Galbūt todėl, kad ir tekste originalo kalba kartais vietoj border control buvo vartojama border controls, dėl to buvo neaišku, ar border controls nereiškė border checks. Vėliau rengėjai patvirtino, kad boder control ir border controls reiškia tą patį. Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu, kad originalas būtų tikslus.

     Kita kokybės tikrinimo sistemos dalis yra atskiro vertėjo darbo vertinimas. Čia vertinamas visas procesas. Atskirai vertinamas pirminis teksto vertimas – vertėjo išverstas tekstas, kuris dar nėra galutinis produktas, ir atskirai vertinama, kaip tą tekstą suredagavo redaktorius, t. y. vertinamas redagavimas. Be to, dar patikrinamas galutinis dokumentas: po vertimo, redagavimo ir siūlomų pakeitimų suvedimo. Pagrindinis tokio tikrinimo privalumas – galima lengvai pamatyti, kuriame etape padaryta klaida. Ir daug sužinome apie redagavimą.

     Galiausiai pakalbėsiu apie dar vieną itin svarbų vertimo kokybės užtikrinimo aspektą, svarbų viso proceso metu. Tai – bendradarbiavimas. Bendradarbiaujame 1) institucijos viduje su teisininkais lingvistais, kurie atsako už galutinę teisės aktų redakciją, 2) tarpinstituciniu lygmeniu su Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų ES institucijų vertimo raštu tarnybų atstovais ir 3) su Lietuvos nuolatine atstovybe Europos Sąjungoje ir ekspertais. Šiuo atveju labai svarbus aspektas yra per LINESIS sistemą teikiamos ekspertų pastabos.

     Su teisininkais lingvistais bendradarbiaujame teisės aktų terminijos ir bendrų formuluočių klausimais. Gerosios praktikos pavyzdžiu galime laikyti ir naujos SharePoint platformos sukūrimą. Joje pateikiama vertėjų ir teisininkų lingvistų sutarta informacija, saugomos teisininkų lingvistų rekomendacijos ir skelbiama aktuali informacija apie tam tikrų žodžių, terminų ar frazių, kurie teisės aktuose turi didelį poveikį, vertimą. Pavyzdžiui, esame sutarę dėl tokių prielinksnių, kurių vertimas, atrodytų, neturėtų kelti problemų, vertimo:

• until – iki (until 1 May 2011 reiškia, kad gegužės1 d. neįtraukiama)
• before – anksčiau nei (before 1 May 2011 reiškia, kad gegužės 1 d. yra neįtraukiama)
• by – ne vėliau kaip (by 1 May 2011 reiškia, kad gegužės 1 d. yra įtraukiama)
• from – nuo EN: „18 October 2006 was the earliest date, from which the Commission <...>“ LT: „2006 m. spalio 18 d. buvo anksčiausia data, nuo kurios Komisija <...>“ (spalio 18 d. į skaičiuojamą terminą patenka)
• after – po EN: „<...> no later than six months after the date of submission of that programme<...>“

LT: „<...> ne vėliau kaip per šešis mėnesius po tos dienos, kurią <...> pateikia tą programą <...>“ (diena, kurią pateikiama programa, į skaičiuojamą terminą nepatenka)

     Kalbant apie bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis, kokybės užtikrinimo ir terminologijos klausimais nuolat elektroniniais laiškais bendradarbiaujame su Europos Komisija ir Europos Parlamentu. Be to, vyksta kasmetiniai kokybės koordinatorių ir kasmetiniai terminologų susitikimai. Juose dalyvauja ne tik ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai, bet ir Europos Centrinio banko, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Leidinių biuro ir kitų institucijų atstovai. Dalyvaujame ir vieni kitų rengiamuose mokymuose – nuotoliniu būdu per vaizdo tiltą ar atvykdami fiziškai.

     Ir galiausiai, palaikome nuolatinį ryšį su Nuolatine atstovybe ir labai džiaugiamės per LINESIS sistemą gaunamomis ekspertų pastabomis dėl verčiamų teisės aktų. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad labiausiai vertiname pastabas dėl terminų ir pastebėtų esminių klaidų, t. y. tų klaidų, dėl kurių pakinta teksto prasmė. Labai naudingos pastabos, susijusios su netikslių, netinkamų terminų vartojimu, ypač kalbant apie specializuotus, techninius įvairių politikos sričių terminus. Į pastabas dėl kalbos stiliaus nesame linkę neatsižvelgti.

     Savo pranešimu norėjau parodyti, kad Taryboje itin daug dėmesio skiriame vertimo kokybei. Akivaizdu, kad pagrindinis aspektas yra didelė vertėjo kompetencija ir puikus labai įvairių sričių išmanymas. Taryboje sukurta daugialypė kokybės užtikrinimo sistema būtent ir padeda vertėjams išlaikyti ir tobulinti savo kompetenciją, kad mūsų vertimo standartas visada būtų aukštas. Ačiū už dėmesį.

 

ES Tarybos Generalinio sekretoriato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus l. e. p. Lina Janušienė

 

https://www.vle.lt nuotrauka