Inspekcija parengė viešųjų užrašų tikrinimo metodinę medžiagą
Viešasis užrašas yra viešojoje erdvėje esantis tekstas, skirtas visuomenei informuoti. Jo raiška gali būti labai įvairi: miestų, gyvenviečių, kaimų ir gatvių pavadinimai, topografiniai ženklai, teikiamų paslaugų aprašymas, šūkiai ant langų ir pastatų sienų, iškabos, įvairiomis formomis pateikiama reklama, etiketės prekybos ar paslaugų teikimo vietose su prekės ar paslaugos aprašymu. Šis informavimo būdas senas, kaip ir žmonių gebėjimas rašyti. Viešųjų užrašų aptinkame ant senovės Egipto, Graikijos, Romos, Artimųjų Rytų statinių. Viešieji užrašai mus informuoja, perspėja ir draudžia, reklamuoja prekes ir paslaugas, atspindi autoriaus nuomonę ir atgaivina istorinę atmintį. Juos vienija bendras bruožas – tai viešõsios, o ne privačiõs paskirties tekstas. Prie daugumos mūsų aplinkoje esančių viešųjų užrašų esame taip pripratę, kad net nebepastebime, bet iš kitur atvykusiam asmeniui jie padeda orientuotis vietovėje, informuoja apie lankytinus objektus ir gali būti labai svarbūs saugumo sumetimais. Viešieji užrašai yra svarbus reguliavimo objektas, nes užtikrina lingvistines piliečių teises gauti informaciją valstybine kalba visoje valstybės teritorijoje ir žymi Lietuvos kultūrinę erdvę.
Inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai gauna daug klausimų dėl viešiesiems užrašams taikomų teisės aktų ir taisyklių. Mūsų sukaupta patirtis leidžia aptarti būdingiausius atvejus, kylančias problemas, daryti nemažai apibendrinimų ir patarti. Šioje metodinėje medžiagoje apžvelgiama esama situacija, pateikiama viešųjų užrašų pavyzdžių, įvertintų pagal galiojančius teisės aktus, pateikiami „viešojo užrašo“, „viešosios informacijos“ ir kitų aktualių sąvokų išaiškinimai, nubrėžiama takoskyra tarp viešojo užrašo ir prekių ženklo, tarp viešosios ir privačios erdvės, nepamiršti ir reguliavimo užribyje liekantys prekių ženklai.
Skaityti plačiau čia.