Konferencijoje daug dėmesio skirta lietuvių kalbos problemoms

       Gruodžio 6 d. Seimo Konstitucijos salėje vykusioje konferencijoje „Lietuvybė viešajame gyvenime“ aptarta lietuvybės istorinė sklaida ir lietuvių kalbos būklė.  

„Ne pirmus metus Lietuvos viešajame gyvenime stebime fragmentiškas ir ne visada dalykiškas diskusijas apie lietuvybės vietą mūsų valstybėje XXI amžiuje. Šios diskusijos, nors formuojančios visuomenės nuomonę ir politikų sprendimus, neretai apskritai nesiremia moksliniu požiūriu ar net jį neigia. Šia konferencija norime pakviesti dialogui apie tai, kur prasideda ir iš kokios amžių glūdumos ateina mūsų lietuviškoji tapatybė, o kartu ir kokia jos vieta ir statusas šiandien. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos kaip svarbiausio tautą ir valstybę telkiančio lietuviškosios tapatybės dėmens situacijai aptarti“, – apie būsimą renginį kalbėjo jo iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša.

     Konferencijos pirmojoje dalyje pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu ir genetiniu požiūriu, antrojoje – nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė situacija, analizuoti asmenvardžių rašymo, vietovardžių apsaugos klausimai, valstybinės kalbos vartojimas įmonių pavadinimuose, reklamoje ir viešuosiuose užrašuose. Pranešimus skaitė akademikai Grasilda Blažienė ir Eugenijus Jovaiša, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, profesorė Rasa Čepaitienė, docentai Filomena Kavoliūtė ir Diegas Ardoinas (Diego Ardoino), mokslų daktarai Vytautas Rubavičius, Laimutis Bilkis, Daiva Sinkevičiūtė ir doktorantas Pavelas Skorupa.

     Inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas pranešime akcentavo kalbos svarbą Lietuvos viešajame gyvenime, priminė apie būtinybę priimti naują Valstybinės kalbos įstatymą (dabar galiojantis priimtas 1995 m. sausio 31 d.).

     Renginio dalyvius nustebino tai, kad nuo kitų metų įsigalios nauja juridinių asmenų registravimo tvarka, nebebus privaloma įmonių pavadinimų kalbos ekspertizė. Didelis dabar teikiamų registruoti netaisyklingų pavadinimų skaičius leidžia numatyti, kad nuo kitų metų pradžios įregistravus naujus juridinius asmenis Inspekcija privalės nuolat tikrinti ką tik įregistruotus pavadinimus, fiksuoti tuos, kurie pažeidžia kalbos reikalavimus, nurodyti juos perregistruoti, taikyti poveikio priemones, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 498 straipsnyje. Nesuderintas teisinis reglamentavimas, Inspekcijos veiksmai kontroliuojant teisės aktus sukels daug nepatogumų juridinių asmenų savininkams, skatins nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Pranešime buvo parodyta ir galimų netaisyklingų įmonių pavadinimų pavyzdžių, kurie piktintų visuomenę ir būtų pažeidžiamas viešasis interesas. 

Vytauto Sinicos nuotr.