Nuo kitų metų pradžios visi tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas turės mokėti valstybinę kalbą
Į Inspekciją dažnai kreipiasi asmenys ir prašo paaiškinti pasikeitusią lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų taikymo tvarką. Naujame Valstybinės kalbos įstatymo 71 straipsnyje nurodoma, kad nuo 2026 m. pradžios informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Tai reiškia, kad prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. Išimtis – Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata tik papildo jau seniai galiojantį Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valstybės ir savivaldos institucijų, gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
Atnaujinimo data: 2025-03-13
Taip pat skaitykite:
Nesuklyskime rašydami žodį „pavežėjas“
Sveikiname visus šventų Velykų proga
„Savigalba“ arba „pagalba sau“ geriau negu „savipagalba“
Pirmą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų