Pirmą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per pirmą šių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 24 televizijos laidas ir 4 sporto transliacijas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo, o titruose ‒ rašybos ir skyrybos klaidų.
Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip atreaguoti, bendrai, dėkingas, gautis, išpildyti, nusiimti, pakankamai, pastoviai, pilnas (pilnai), praeiti, prabalsuoti, serviruoti, talpinti, teisingas, užsipilti.
Atreaguoti nevart. r. „reaguoti; sureaguoti“:
atreaguoti (=reaguoti; sureaguoti) į tai, kas vyksta, galima greičiau.
Bendrai nevart. kaip išvadinis (apibendrinamasis) žodis:
bendrai (=apskritai) paėmus įspūdingos rungtynės.
Dėkingas, -a nevart. r. „palankus, -i“:
atstumas iki vartų gana tolimas, bet kampas dėkingas (=palankus);
nedėkinga (=nepalanki) klaida gynyboje.
Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:
viskas labai gerai gavosi (=pavyko);
netyčia čia taip man gavosi (=išėjo);
rezultatai gaunasi (=būna) puikūs.
Išpildyti nevart. r. „įvykdyti, įgyvendinti“:
nesinori, kad tai būtų pirma ir paskutinė šio plano dalis, reikia išpildyti (=įvykdyti) ir antrąją;
idealiai išpildytas (=įgyvendintas) sumanymas.
Nusiimti nevart. r. „nusiauti“:
eidamas per laukus batus nusiimu (=nusiaunu) – taupau.
Pakankamai nevart. r. „gana“:
tikėtis geresnio rezultato yra pakankamai (=gana) naivu;
laisvi metimai tampa pakankamai (=gana) sudėtingi;
pakankamai (=gana) sklandžiai eina.
Pastoviai nevart. r. „nuolat, nuolatos“:
ar pastoviai (=nuolat) žaidžiat;
galima lankyti pastoviai (=nuolat) čia vykstančias parodas.
Pilnas, pilnai nevart. r. „visas; visiškai“:
galės lėkti pilnu (=visu) tempu;
negalit važiuoti pilnu greičiu (=visu greičiu);
jį pilnai (=visiškai) išnaudotų.
Praeiti nevart. r. „išlaikyti“:
egzaminą praėjau (=egzaminą išlaikiau).
Prabalsuoti nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti“:
Mindaugas visada paskutinis prabalsuoja (=balsuoja; pabalsuoja);
nedaug kas spėjo ir prabalsuoti (=balsuoti; pabalsuoti).
Serviruoti nevart. r. „pateikti“:
serviruoja (=pateikia) mums rinktinių momentų rinkinuką.
Talpinti nevart. r. „paskelbti“:
leisti garsenybės puslapyje patalpinti (=paskelbti) jų interviu.
Teisingas nevart. r. „tinkamas“:
laukiame teisingo (=reikiamo; tinkamo) kamuoliuko.
Užsipilti nevart. r. „prisipilti, įsipilti“:
reikėjo kuro užpilt (=prisipilt; įsipilt).
Gramatikos klaidos
Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:
šiai dienai (=šiuo metu) vaikinai į savo verslą jau įdėjo 10 000.
Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
keliaujam žmonas (=žmonų) pasiimti;
einu aplankyti visas šias erdves (=einu aplankyti visų šių erdvių);
atvyko į sostinę studijuoti žurnalistiką (=studijuoti žurnalistikos).
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:
paskutiniais (=paskutiniai) paliko starto vartus;
neliktų abejingais (=abejingi) parduotuvėje;
tas gražus padavimas taps rezultatyviu (=rezultatyvus);
ką reiškia būti turtingais (=turtingiems);
reikia pasinaudoti galimybe likti gyvais (=likti gyviems).
Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiu būdvardžiu dosnus:
šiemet Dakaras dosnus lietuvių motociklininkais (=Dakare gausu lietuvių motociklininkų).
Verstinis sustabarėjęs vietininkas ko pasekoje nevartotinas veiksmo ar būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti:
ko pasekoje (=dėl to) ir buvo pamestas;
ko pasekoj (=dėl to) jau gali skirti baudas.
Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti
2026‒2030 metų laikotarpyje (=2026‒2030 metais) gynybai skirti reikia.
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:
reikės kartono pasitiesimui (=pasitiesti).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
aš esu nedideliam šoke (=man nedidelis šokas);
man pranešė, kad jis gyvas, bet komoje (=ištiktas komos);
taip jis atsidūrė komoje (=taip jis pateko į komą; taip jį ištiko koma);
išduoda, kokioj psichologinėj būsenoj yra Endriusas (=išduoda, kokia psichologinė Endriuso būsena);
žaidžia vidurio gynėjo vaidmenyje (=kaip vidurio gynėjas);
aš nepykstu, viskas tvarkoj (=viskas gerai).
Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:
ir pas mane buvo (=ir man buvo) lygiai tas pats;
pas Bronislavą 13-as numeris (=Bronislava turi 13-ą numerį);
juslės jautresnės negu pas žmogų (=negu žmogaus).
Už nevartotinas apibendrintai vietai pagal darbo priemonę reikšti:
kas sės už (=prie) šio „Renault Captur“ vairo.
Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:
jeigu kalbėt apie „Lietkabelį“ (=jeigu kalbėtume apie „Lietkabelį“), tai jie žaidžia gerai;
jeigu kalbėti (=kalbėtume) apie bendrąją etapo įskaitą, tai Vaidotas nukrito;
jeigu žiūrėt (=žiūrėtume) bendrą įskaitą, jisai tik 20 min. atsilieka.
Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:
pataria, kaip jį taikyti, kad nepakenkti (=nepakenktų) sveikatai;
kad gauti (=kad gautum) tokį darbą, tu turi turėti labai daug patirties.
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):
pavalgius (=pavalgę) visi eina plautis rankų;
valgant (=valgydamas) kaimuose ne visada žinai, ką gausi;
todėl nepaisant (=nepaisydama) gąsdinančių gydytojų prognozių Ketlin nusprendė atsisakyti tolimesnio gydymo;
prieš pradedant (=pradėdami) gaminti papasakokime.
Veiksmažodžių sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme, jeigu veiksmas negali vykti savaime:
čia persirinkinėja daiktai ir dedasi nauji (=perrinkinėjami daiktai ir dedami nauji);
tokie kebabai kepasi (=kepami) ant plačių iešmų;
nusimato (=numatomas; bus; laukia) nuostabus jubiliejus.
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:
pats baiginėja (=baigia) ataką;
atsilikinėti (=atsilikti) tik 8 taškais nėra taip blogai;
per anksti bandėme užbaiginėti (=užbaigti) šias rungtynes.
Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:
devynios (=devynerios) sužaistos rungtynės, iš jų penkiose (=penkeriose) jis pelnė;
reikia laimėti ne keturias (=ketverias) iš penkių (=penkerių), reikia laimėti visas rungtynes.
Dauginiai skaitvardžiai nevartotini su daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą:
džiaugėsi dvejomis (=dviem) pergalėmis.
Kirčiavimo klaidos
Kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus pasaulio ir Lietuvos vietovardžius:
al Ùla (=al Ulà);
Andòra (=Andorà);
su Barselòna (=Barselonà);
Bel̃grado (=Belgrãdo);
Dakãre (=Dakarè), Dakãru (=Dakarù), Dakãrus (=Dakarùs);
Euròpa (=Europà);
Jungtìnes (=Jungtinès) Amerikos Valstijas;
Kanãda (=Kanadà);
Kùske (=Kuskè);
Maròke (=Marokè);
Moldòva (=Moldovà);
Panãma (=Panamà).
Anýkščiai, Anykščiùs (=Anykščiaĩ, Anýkščius);
į Gar̃liavą (=Garliãvą);
su Jonavà (=Jõnava);
Kaišiadõryse (=Kaišiadorysè);
su Lietuvà (=su Líetuva);
į Mažeĩkius (=Mažeikiùs);
Vilkìjai (=Vil̃kijai).
Kalbos klaidos titruose
Laidų titruose pastebėta nemažai rašybos ir skyrybos klaidų: niekaip neišskirti simboliniai pavadinimai, netaisyklingai rašomos dvigubos pavardės; neišskirti įterpiniai, klaidingai skirtos vienarūšės sakinio dalys, išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, prijungiamieji sakiniai.
Rašyba
Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:
GO3 SPORT KANALAS (=„GO3 SPORT“) KANALAS;
NORFOS SAVININKAS (=„NORFOS“) SAVININKAS;
Tauro Kennel (=„Tauro Kennel“) veislyno savininkė.
Dvi savarankiškos to paties asmens pavardės jungiamos brūkšneliu be tarpelių:
Jūratė Butkutė Bratikienė (=Jūratė Butkutė-Bratikienė);
JANITA JANUŠAUSKAITĖ PLUNGĖ (=JANITA JANUŠAUSKAITĖ-PLUNGĖ).
Skyryba
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei, neskiriamos:
JIS TURĖTŲ KREIPTIS Į ĮSTAIGOS VADOVĄ, IR (=VADOVĄ IR) IEŠKOTI KITŲ BŪDŲ PAKONSULTUOTI PACIENTĄ ‒ PASITELKTI SLAUGYTOJĄ, AR (=SLAUGYTOJĄ AR) ARTIMĄJĮ.
Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais:
TOKIO PATIES LIKIMO LAIMEI IŠVENGĖ (=LIKIMO, LAIMEI, IŠVENGĖ) ARŪNAS.
Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:
KOKĮ KLAUSIMĄ SUSIJUSĮ (=KLAUSIMĄ, SUSIJUSĮ) SU INAUGURACIJA, VAKAR UŽDAVĖ;
KABINETAS TURINTIS PALAIMINTI PALIAUBAS SU „HAMAS“ ‒ NEGALI (=KABINETAS, TURINTIS PALAIMINTI PALIAUBAS SU „HAMAS“, NEGALI) SUSITARTI;
VARTOTOJUI NEŽINANČIAM (=VARTOTOJUI, NEŽINANČIAM) REALIOS KAINOS, BANDOMA PARDUOTI.
Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:
SUSIDERA SU TIEKĖJU UŽ (=TIEKĖJU, UŽ) KOKIĄ KAINĄ TĄ PRODUKTĄ PIRKS;
PAŽIŪRĖKIT KOKIOS (=PAŽIŪRĖKIT, KOKIOS) KAINOS;
SPĖLIOJA KAS (=SPĖLIOJA, KAS) BUS;
TIE, KURIE NUO TSRS ŽLUGIMO LIKO LIETUVOJE DAŽNAI (=LIETUVOJE, DAŽNAI) NENORI;
KAI PATAIKAI Į KREPŠĮ KREPŠINIS (=KREPŠĮ, KREPŠINIS) YRA VISIŠKAI KITOKS;
DUOMENŲ, KAD AŠ GAVĘS ŠAUKIMĄ NET (=ŠAUKIMĄ, NET NĖRA).