Tautinių bendrijų namai daugiau kaip trisdešimt metų rengia valstybinės kalbos mokymus kitakalbiams

     Kursuose, finansuojamuose Tautinių mažumų departamento ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kasmet dalyvaudavo per šimtą žmonių. „2022-aisiais prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą atvykus dešimtims tūkstančių ukrainiečių iškilo būtinybė mokymus išplėsti. Net be didesnio kvietimo 2023-iųjų pradžioje į organizuojamus kursus užsiregistravusių žmonių skaičius lenkė mūsų finansines galimybes“, – sako Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič.

Mokymų plėtrai – rėmėjų pagalba

     Nenorėdami nuvilti į lietuvių kalbos mokymus užsiregistravusiųjų lūkesčių, Tautinių bendrijų namai suskubo ieškoti paramos.

     „Į mūsų kreipimąsi labai greitai atsiliepė viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“. Skyrusi 28 tūkst. eurų, ji suteikė nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams galimybę nemokamai mokytis lietuvių kalbos – sudarėme 23 grupes, mokėme apie 400 žmonių. Vienoje grupėje buvo 15 ir daugiau žmonių. Kadangi tokį žmonių skaičių mokyti kontaktiniu būdu nėra galimybių, be to, užsirašiusieji buvo įsikūrę visoje Lietuvoje, nusprendėme kursus vesti nuotoliniu būdu. Kontaktiniu būdu buvo mokomos dvi grupės Kaune ir trys grupės Vilniuje. Jau kelerius metus Tautinių bendrijų namų rengiamus lietuvių kalbos mokymus veda Violeta Lopetienė, be jos, papildomai įdarbinome dar dvi pedagoges, o vėliau – dar vieną. Dvi mokytojos dirbo su Kauno grupėmis“, – pasakoja Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič.

     2023-iaisiais Tautinių bendrijų namų kitakalbiams rengiamus valstybinės kalbos mokymus parėmė JAV ambasada Lietuvoje. „Kadangi vieneri kalbos mokymo kursai numatyti šešiems mėnesiams, ambasada skyrė finansavimą 18 mėnesių, per vienus kursus mokant 20 grupių. Taigi per visą JAV finansuotą laikotarpį netrukus bus mokoma 60 grupių“, – valstybinės kalbos mokymą apžvelgia pašnekovas.

     Per 2023–2024 metus šios įstaigos organizuotuose valstybinės kalbos kursuose dalyvavo apie 2000 kitakalbių, buvo sudarytos 108 grupės. Iš jų ukrainiečiai sudaro apie 90 proc., kiti – baltarusiai, rusai, atvykusieji iš Centrinės Azijos.

     Kursų dalyviams nemokamai dalyta Tautinių bendrijų namų mokytojų sukurta mokymo medžiaga. Baigusieji kursus ir išlaikiusieji egzaminus gavo pažymėjimus, kad dalyvavo mokymuose. Šios įstaigos žiniomis, per 2024-ųjų pirmąjį pusmetį 118 kursų klausytojų išlaikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir gavo tai patvirtinantį sertifikatą. „Tokių žmonių gali būti ir daugiau, tik ta informacija mūsų nepasiekia“, – sako direktorius.

Atvedė skirtingi poreikiai

     Tautinių bendrijų namų direktoriaus ir kursus vedančių pedagogių teigimu, didelė dalis kitakalbių lietuvių kalbos mokosi norėdami įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai, be abejo, turi įtakos jų motyvacijai mokytis. „Kiek mokau kitakalbius lietuvių kalbos, dar niekada nėra buvę, kad kursus baigtų beveik visi pradėjusieji“, – džiaugiasi pedagogė Violeta Lopetienė ir priduria, kad dauguma besimokančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą.

     „Esu gydytoja. Norėdama tęsti savo profesinę veiklą iškart pradėjau mokytis lietuvių kalbos, nes mano darbe ši kalba būtina“, – apie valstybinės kalbos svarbą profesinėje veikloje įteikiant kursų baigimo pažymėjimą kalbėjo Julia Hrechyshkina, į Lietuvą atvykusi iš Charkovo 2022 m. kovą.

     „Mokytis lietuvių kalbos pradėjau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, mes privalome mokėti mus priglaudusios šalies kalbą. Kita priežastis – galimybė įsidarbinti. Esu baigusi dvi aukštąsias mokyklas, turiu patirties, bet reikia išmokti kalbėti lietuviškai. Tautinių bendrijų namų surengti kursai man buvo labai patrauklūs, nes jie vyko nuotoliniu būdu, o mokymų metodika padėjo sparčiau ir lengviau suvokti kalbos ypatumus. Iš pradžių buvo suku, bet kai pradedi mokytis, imi suprasti, įsiminti atskirus žodžius, bandai kažką lietuviškai pasakyti“, – mintimis dalijosi iš Odesos atvykusi ir Alytuje įsikūrusi Ana Streleckaja.

     „Kai atvažiavau į Lietuvą ir norėjau susirasti gerą darbą, supratau, kad nemokėdama lietuvių kalbos to padaryti negalėsiu“, – sakė Olena Chaus.

     „Lietuvių kalbos kursai buvo labai naudingi. Pradėjau mokytis nuo nulio, dabar jau bandau kalbėti lietuviškai“, – įspūdžiais dalijosi Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre grojanti smuikininkė Natalija Radkova, į Lietuvą atvykusi prasidėjus karui Ukrainoje.

Pasigenda priemonių

     „Manau, kad viena didžiausių problemų yra kalbos mokymosi galimybės. Grupės suformuojamos per trumpą laiką netgi be didesnės reklamos. Be to, kol kas daugiausia dėmesio skiriama atvykusiųjų iš Ukrainos, dar – iš Baltarusijos mokymui. Į Lietuvą atvyksta labai daug žmonių iš Centrinės Azijos, bet jiems mokytis lietuvių kalbos tokių sąlygų nėra“, – pasiteiravus, su kokiais sunkumais susiduria norintieji išmokti kalbėti lietuviškai, mintimis dalijasi pedagogė Violeta Lopetienė, turinti daugiau kaip 25-erių metų užsieniečių mokymo patirtį.

     Pasak jos, į kursus susirinkę žmonės stengiasi pajusti kalbos subtilybes: „Daug klausimų kyla, kada koks linksnis. Ypač painiojama, kada reikia vartoti kilmininką, o kada galininką. Pavyzdžiui, einu ragauti ko ar ką? Paaiškinimas vienas: kaimynė atėjo paragauti jūsų iškepto pyrago, o jei jau ji ragavo pyragą, kitiems jo ir nebeliko. Arba kodėl einu pirkti laikraščio, o nusipirkau laikraštį?

     Yra išleista lietuvių kalbos mokymo priemonių, bet daug ko ir labai trūksta. Ypač pasigendame kitakalbiams skirtų pratybų pagal kalbos lygius. Tą spragą kiekvienas mokytojas bando užpildyti vadovaudamasis savo patirtimi ir išmanymu. Pasigendame ir kalbos mokymui reikalingų garso įrašų. Esamo „Pažiūrėk, paklausyk, pakalbėk“ pradžioje gal ir užtektų, bet pradėjusiems mokytis labai sunku suprasti įrašo tekstą. Jo tenka klausytis po kelis kartus, nes įraše ir muzika skamba, ir gatvės triukšmas girdėti. Garsas turėtų būti išgrynintas, kad žmogus galėtų lengvai, be pašalinių trukdžių girdėti žodžius.“

     Pedagogės manymu, daugiau priemonių reikėtų aukštesniems kalbos mokymosi lygiams. „Kol kas nėra C lygio specializuoto vadovėlio kitakalbiams mokyti. Mokytojai patys ieško medžiagos, kad galėtų kursų dalyviams suteikti šiam lygiui reikalingų žinių ir įgūdžių, – sako Violeta Lopetienė. – Aš naudoju ir internete surastas lietuviškas dainas, padedančias lengviau įsiminti ir ištarti lietuviškus žodžius, ir sakmes, kurių paklausę kursų dalyviai turi papasakoti.“

     Kalbos mokoma ir renginių metu. Mokymų dalyviai buvo kviečiami į kursų baigimo pažymėjimų įteikimą. Tradicija tapo ir kalėdinės popietės, per kurias deklamuojami lietuviški eilėraščiai, dainuojamos lietuviškos dainos. Per tokius renginius užsieniečiai daugiau sužino apie Lietuvos tradicijas, kultūrą, istoriją.

     Tautinių bendrijų namai taip pat padeda susipažinti su Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius, išmokas ir kitą socialinę pagalbą.

Tautinių bendrijų namų pranešimas

Atnaujinimo data: 2025-02-03

Taip pat skaitykite:

Nesuklyskime rašydami žodį „pavežėjas“

Sveikiname visus šventų Velykų proga

„Savigalba“ arba „pagalba sau“ geriau negu „savipagalba“

Pirmą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų