DUK

    Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai išdėstyti 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

     Juridinio asmens pavadinimas registruojamas Registrų centre. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. pakeitė Juridinių asmenų registro nuostatus, todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. atsisakyta privalomos kalbos ekspertizės. Atkreipiame dėmesį, kad lieka galioti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2(91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“. Norėdami išvengti netinkamo įmonės pavadinimo registravimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, dėl įmonių pavadinimų nemokamai konsultuokitės su Kalbos komisija el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 272 4520. Daugiau informacijos apie juridinių asmenų pavadinimus galite rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje, http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/juridiniu-asmenu-pavadinimai, ir Registrų centro svetainėje čia, https://info.registrucentras.lt/faq/juridiniu_registras 

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu yra įteisinti du asmenvardžių rašymo principai: grožiniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą jie adaptuojami, o moksliniuose, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose pateikiamos autentiškos formos. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). Taigi spaudos leidiniuose svetimvardžiai gali būti arba rašomi originalūs, arba adaptuojami. Svarbu įsidėmėti, kad net ir pasirinkus originalias formas tekste būtina pridėti lietuviškas galūnes. 

     Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, todėl į skundus atsakoma valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 41 punkte nurodyta, kad jei institucijos vadovas yra nustatęs ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai priimami, tada atsakoma ta kalba, kuria prašymas ar skundas gautas. Į kitų institucijų persiųstus skundus ir prašymus yra atsakoma valstybine kalba. Kai į instituciją su prašymu ar skundu raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija, gali būti atsakoma ir užsienio kalba.  

     Pavežėjai nėra bendrovių darbuotojai, jie dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymas, todėl Kalbos inspekcija negali iš jų  reikalauti išlaikyti egzaminą.

    Teisės aktų informacinėje sistemoje yra registruotas Lietuvos Respublikos Konstitucinis valstybinės kalbos įstatymo projektas, kurio 9 straipsnyje yra numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba. Priėmus minėtą įstatymą pavežėjai privalės aptarnauti klientus valstybine kalba. 

     Šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“. Tai reiškia, kad norint prekių ir paslaugų teikimo vietų vietose pateikti viešą rašytinę informaciją, pvz. „parduotuvė“, „prekybos centras“, „darbo laikas“, „grožio salonas“ ir pan., tokia informacija turi būti pateikta valstybine kalba. 

     Transliuotojai gali pasirinkti – arba įgarsinti lietuviškai, arba vertimą pateikti subtitrais. Tokią galimybę jiems suteikia Valstybinės kalbos įstatymo 13 straipsnis: „Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais.“ Žiūrovų nuomonės skiriasi: vieniems geriau vienaip, kitiems – kitaip. Kartais piktinamasi, kad subtitruose verčiama trumpiau, parašoma tik esmė, o ne viskas, kas sakoma. Įstatymui tokiais atvejais nenusižengiama, tačiau, gerbiant žiūrovus, reikėtų pasistengti išversti kuo tiksliau, taip pat nepamiršti, kad subtitrams, kaip ir sakytiniam tekstui, galioja taisyklingos kalbos reikalavimai. 

     Taip, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti valstybine kalba. Tam tikrais atvejais šalia užrašų valstybine kalba galimi užrašai ir kitomis kalbomis, pvz. Kalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis, tačiau tokių užrašų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. vasario 7 d. priėmė įstatymą Nr. I-789 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2 straipsniu įpareigojo Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyti informacijos kitomis kalbomis pateikimo tarptautiniams reikalams transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose tvarką. Reikia pastebėti, kad Seimas nustatė baigtinį sąrašą objektų, kuriuose viešuosius užrašus galima rašyti ir kitomis kalbomis. 2020 m. balandžio 9 d. buvo priimtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1(182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“, kuriame nurodyta, kad tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, reaguodama į dažnai teismų procesuose keliamus klausimus dėl viešųjų užrašų sampratos, papildomai savo nutarime išaiškino, kad viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Tam, kad užrašas būtų pripažintas viešuoju užrašu, užtenka nustatyti vieną iš jo alternatyviųjų požymių, t. y. ar toks užrašas yra viešoje vietoje ir (ar) jo paskirtis – informuoti visuomenę.  

     Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygį laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:

     įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;

     Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;

     įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;

     1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.

    Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį laikomi asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos.

    Asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, laikomi įgiję pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį.   

     Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą tvarko valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba rengia dokumentus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ pakeitimo“ 22 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas žodžiu pateikiamas valstybine kalba arba atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos darbuotojų kompetenciją (užsienio kalbų mokėjimo lygį), institucijos vadovas turi nustatyti ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai gali būti priimami. Jeigu asmuo nemoka valstybinės kalbos, o institucijoje nėra institucijos darbuotojo, suprantančio užsienio kalbą, kuria asmuo kreipiasi, arba kai dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo asmuo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis į instituciją žodžiu, kartu turi dalyvauti asmuo, galintis išversti prašymą ar skundą į valstybinę kalbą, arba vertėjas. Tokį asmenį arba vertėją pakviečia asmuo, kuris kreipiasi į instituciją, savo iniciatyva, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, tačiau atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos darbuotojų kompetenciją (užsienio kalbų mokėjimo lygį), institucijos vadovas turi nustatyti ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai gali būti priimami.

     Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai. 

    Ne, neprilygsta. Baigus lietuvių kalbos kursus laikomas egzaminas.

  Registracija vykdoma NŠA e-paslaugos sistemoje https://eksternams.nsa.smm.lt/ Egzaminai vyksta Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre, Kauno g. 43, mob. 8 633 52 737; Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijoje, Vytauto g. 14, tel. (8 380) 52 878; Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijoje, Ežero g. 14, tel. (8 5) 237 1485; Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Taikos pr. 21, tel. (8 386) 72 969; Trakų suaugusiųjų mokymo centre, Birutės g. 42, tel. (8 528) 51 619 ir kitose savivaldybėse.

    Bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašą rasite čia.