Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas(toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Informaciją apie pažeidimą Valstybinėje kalbos inspekcijoje (toliau – Inspekcija) gali pateikti asmuo, kurį su Inspekcija sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai ir kuris teikia informaciją apie pažeidimą Inspekcijoje.
Pažeidimas – Inspekcijoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo arba sutartinių santykių su Inspekcija.
Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8) kitų pažeidimų.
Pažymėtina, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.