„Kalbos specialistai pataria“

Žodis „prisilaikyti“ gali reikšti tik netvirtą, menką laikymąsi, tikram rėmimuisi kuo nors nusakyti vartojamas nepriešdėlinis veiksmažodis „laikytis“, detaliau žr. čia.

Būdvardis „teisingas“ siejamas su žodžiu „tiesa“ ir nevartotinas tinkamam, pagrįstam taisyklėmis dalykui nusakyti, detaliau žr. čia.

Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas, detaliau žr. čia.

 Nusakydami laiką vietoje prieveiksmio „neužilgo“ sakykime „netrukus“, „tuoj“, „tuojau“, „greitai“, „veikiai“, detaliau žr. čia.

Nevartokime neveikiamojo būtojo laiko dalyvio, jei ypatybė yra savaiminė, atsiradusi be pašalinio įsikišimo, keiskime veikiamuoju būtojo kartinio laiko dalyviu, detaliau žr. čia.

Būdvardis „vedinas“ reiškia „vesdamasis“ ir netinka vartoti vietoj dalyvio „vedamas“, detaliau žr. čia.

Žodis „talpa“ reiškia tūrį, talpumą, o ne indą. Taigi skystį pilame ne į talpas, o į indus, talpyklas, detaliau žr. čia.

Veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga „-imas (-ymas)“ naudininkas nevartotinas tikslui, paskirčiai reikšti. Tokie daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi, visą straipsnį galite rasti čia.

Nevartotinos svetimybės „nonsensas“ pakaitai „nesąmonė“, „niekai“. Pagal kontekstą „nonseną“ galima pakeisti ir kitu žodžiu ar žodžių junginiu, detaliau žr. čia.

Žodis „destinacija“ yra nevartotina svetimybė. Atsižvelgiant į kontekstą ji keistina lietuviškais žodžiais ar jų junginiais: vykimo vieta, kelionės tikslas, kelionės kryptis, šalis, vieta.  Visą straipsnį galite rasti čia.

Pasakymas „turėti gerą laiką“ yra pažodžiui išverstas iš anglų k. „to have a good time“. Jis keistinas „gerai, puikiai praleisti laiką“; „buvo malonu bendrauti“ ir pan., detaliau žr. čia.

Produktai į racioną ne įvedami, o įtraukiami, detaliau žr. čia.

Jeigu veiksmas negali vykti savaime, veiksmažodžio „numatyti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme, detaliau žr.  čia.

Nepainiokime žodžių „vienareikšmiai“ ir „vienareikšmiškai“, detaliau žr. čia.

Harmonizuojame dainų melodijas, o įstatymus, planus – deriname, detaliau žr.čia.

Prielinksnis „pas“ nevartotinas su veiksmažodžiu „kreiptis“ veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti, detaliau žr. čia.

Daiktavardis „pareigos“ žymi darbo vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą. Visą straipsnį galite rasti čia.  

Junginyje NATO Summit esantis bendrinis žodis summit turi būti verčiamas į lietuvių kalbą. Samitas – nevartotina svetimybė. Aukščiausiojo lygio susitikimui įvardinti vartotini junginiai vadovų susitikimas, viršūnių susitikimas arba tiesiog aukščiausiojo lygio susitikimas, detaliau žr. čia.

Su veiksmažodžiu „praturtinti“ įnagininkas nevartotinas. Pagal kontekstą keistina „papildytas kuo“, „turintis ko“., detaliau žr. čia.

Veiksmažodis „išpulti“ nevartojamas reikšme „pasitaikyti“, detaliau žr. čia.

Tarptautinis žodis „reguliarus“ lietuvių kalboje vartojamas trimis reikšmėmis: tolygiai ir taisyklingai atliekamas; pagrįstas taisyklėmis, dėsniais; organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas. Kai kalbame apie tai, kas yra įprasta, pastovu, normalu ar vyksta nuolat, žodis „reguliarus“ netinka, plačiau žr. čia.

Žodžių junginys „tame skaičiuje“ nevartotinas priskyrimui prie ko ar išskyrimui iš ko reikšti, jis keistinas „iš jų“, „tarp jų“, „taip pat“, plačiau žr. čia.

Žodžiai „kolaboracija“, „kolaboravimas“ neturėtų būti vartojami kalbant apie bendradarbiavimą, bendrą kūrybą. Lietuvių kalboje jie, kaip ir veiksmažodis „kolaboruoti“, turi neigiamą reikšmę. „Bendradarbiauti su priešiškos, šalį okupavusios valdžios institucijomis“ – taip veiksmažodžio „kolaboruoti“ reikšmė apibrėžiama „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“, plačiau žr. čia.

Žodis „apsivesti“ nevartotinas reikšme „vesti, ištekėti, tuoktis“. Kalbant apie vyrą sakoma, kad jis vedė, apie moterį ‒ kad ištekėjo, o pora susituokia, detaliau žr. čia.

Vaistų paskirtį nusakome ne verstiniu junginiu „prieš su galininku“, o lietuviška prielinksnio „nuo su kilmininku“ konstrukcija, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis (iš)pildyti reiškia „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“. Šis žodis nevartotinas reikšme „atlikti, įvykdyti, sukurti, patenkinti, įgyvendinti“, detaliau žr. čia.

Kai nežymima paskirtis, sakykime ne „šiai dienai“, o „šiuo metu“, „dabar“, „iki šiol“, „šiandien“, detaliau žr. čia.

Žodis „prabalsuoti“ – nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti“. Su priešdėliu pra- sudarytas veiksmažodis „prabalsuoti“ galėtų reikšti nebent nesėkmingą balsavimą – balsavimą pro šalį, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis (iš)pildyti reiškia „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“. Šis žodis nevartotinas reikšme „atlikti, įvykdyti, sukurti, patenkinti, įgyvendinti“, plačiau žr. čia.

Kai nežymima paskirtis, sakykime ne „šiai dienai“, o „šiuo metu“, „dabar“, „iki šiol“, „šiandien“, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis „apjungti“ nevartotinas, atsižvelgdami į kontekstą jį keiskime žodžiais „sujungti“, „suvienyti“, plačiau žr. čia.

Reikėtų įsidėmėti, kad vaistai vartojami, o ne naudojami, plačiau žr. čia.

„Rolė“ – nevartotina svetimybė. Šiuo žodžiu anglų kalbos pavyzdžiu vis dažniau linkstama įvardyti skirtingus dalykus: vaidmenį, pareigas, funkcijas, kieno nors įtaką, poveikį. Atsižvelgiant į kontekstą patartina vartoti žodžius: vaidmuo, pareigos, funkcijos, įtaka ar kt., plačiau žr. čia.

Daiktavardžių -imas (-ymas) abstraktų įnagininkas su prielinksniu su nevartotinas būdui reikšti, vietoje to vartojamas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis, plačiau žr. čia.

Žodį „teisingai“ vartojame, kai norime išreikšti santykį su tiesa, o būdui, susijusiam su tam tikromis taisyklėmis, nusakyti vartojami prieveiksmiai „taisyklingai“, „tinkamai“, plačiau žr. čia.

Žodis „sofistikuotas“ pastaruoju metu labai populiarus ir vartojamas įvairiausiomis reikšmėmis, dažnai – dėl įmantraus skambesio. Juo neįvardijama nieko naujo, tik išstumiami kiti žodžiai, todėl, atsižvelgiant į kontekstą, geriau būtų sakyti įmantrus, rafinuotas, ištobulintas, išprusęs, patyręs, modernus ar kt., plačiau žr. čia.

Vietininkas „išdavoje“ nevartotinas būsenos priežasčiai ar pagrindui reikšti, plačiau žr. čia.

Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti, plačiau žr. čia. 

Kalbos specialistai pataria: „išsireiškimas“ – neteiktinas vertinys, plačiau žr. čia. 

Siūlome rūgščiavaisio citrinmedžio vaisių vadinti ne laimu, o žaliąja citrina, plačiau žr. čia. 

Žodis „dėka“ vartojamas tik kalbant apie asmenį, kai iš kieno nors pastangų kyla kam nors palankus veiksmas ar būsena. Šis polinksnis netinka veiksmo priemonei ir būdui nusakyti, kai turimas galvoje daiktas ar reiškinys, plačiau žr. čia. 

„Kas liečia“ – netiektina verstinė konstrukcija, ji keistina „dėl“, „o dėl“, plačiau žr. čia.

Junginiu „ant popieriaus“ nusakomas paviršius. Kalbant apie atlyginimus turimas galvoje dokumento turinys, todėl galima vartoti vietininką – popieriuje. Tinka ir junginys neatskaičius mokesčių, plačiau žr. čia.

Iš būdvardžio „senas (-a)“ padaryti prieveiksmiai „senai“ ir „seniai“ turi skirtingas reikšmes: „senai“ reiškia atrodyti senam, o „seniai“ apibūdina prieš daug laiko, ne dabar vykusį veiksmą, plačiau žr. čia. 

Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas, plačiau žr. čia.

Veiksmažodžio „gautis“ reikšmės – „taisytis, vykti“, bet jo nevartokime nusakydami savaiminį veiksmą, plačiau žr. čia.

Siūlome vietininko „apimtyje“ nevartoti daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, plačiau žr. čia.

Nesakykime „padidintos paklausos prekės“, vietoje jo vartokime posakį „paklausios prekės“ arba „paklausiosios prekės“, plačiau žr. čia.

Nevartokime prieveiksmio „savistoviai“, tai neteiktinas vertinys. Jį keiskime „savarankiškai“, „nepriklausomai“, plačiau žr. čia. 

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini kartiniam besitęsiančiam veiksmui reikšti. Šios priesagos tinka kalbant apie pasikartojantį veiksmą. Viskas kada nors prasideda (ne prasidėjinėja) ir baigiasi (ne baiginėjasi). Apie besibaigiančius ar baigiamus dalykus galima sakyti, kad jie „artėja prie pabaigos“, „yra baigiami“, „besibaigią“ arba paprasčiausiai „baigiasi“, plačiau žr. čia.

Daiktavardžio  „įpakavimas“ nevartokime reikšme „pakuotė“, plačiau žr. čia.

Santykiniams dalykams nusakyti prieveiksmis „sąlyginai“ netinka. Tam reikalui vartojami prieveiksmiai „santykinai“ ar „santykiškai“, plačiau žr. čia.

„Tame tarpe“ nevartotinas abstrakčia reikšme, nusakant įskaičiavimą į ką nors, taip pat daikto būviui reikšti, plačiau žr. čia.

Kai norime pasakyti, kad sportininkai žaidžia kokioje nors rinktinėje, nesakykime, kad jie žaidžia už ką nors. Žodžių junginys „žaisti už“ yra vengtinas žaidimo, dalyvavimo kokioje komandoje reikšme. Vartotina „žaisti kur“ ar pan., plačiau žr. čia Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dėmenis „daug-“, „daugia-“ turintys būdvardžiai vartojami be priesagos, plačiau žr. čia.

Vediniai su priesaga „-tojas“ žymi asmenis, todėl yra ne „minkštintojas“, o „minkštiklis“, plačiau žr. čia.

Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl vietoje „pagrinde“ sakykime „daugiausia, apskritai, dažniausiai, iš esmės“, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis „iššaukti“ nevartotinas ko nors sukėlimo, priežasties sudarymo reikšme, jis keistinas žodžiu „sukelti“, plačiau žr. čia.

Pasakymas „nešti atsakomybę“ su atsakingumu susijusios reikšmės neturi ir yra nevartotinas. Tai pažodinis vertinys iš rusų kalbos. Taisoma „būti atsakingam, -ai“; „atsakyti“, plačiau žr. čia.

Žodis „žinutė“ lietuvių kalboje reiškia telefonu siunčiamą trumpąją žinutę arba trumpą spaudos pranešimą. Tokias dvi žodžio reikšmes teikia norminamasis „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. „Žinutė“ turi mažybinę reikšmę, todėl netinka įvardyti rimtiems pranešimams, pareiškimams, svarbioms žinioms ar net grasinimams, jeigu jie nėra siunčiami telefonu, plačiau žr. čia.
Žodis „tamprus“ reiškia „stangrus, elastingas“ arba „tąsus“. Jis nevartotinas reikšmėmis „glaudus“, „artimas“, „tiesioginis“, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis „praturtinti“ nevartotinas reikšme „papildyti“, plačiau žr. čia.

Vietoje „ofisas“ vartokime atitikmenis „biuras“, „įstaiga“, „būstinė“, „kontora“, plačiau žr. čia.

Kai kalbame apie laiką, nereikėtų sakyti „pirmoje eilėje”. Sėdėti teatro pirmoje eilėje galime, tačiau vietininkas veiksmo laikui nusakyti netinka, jį pakeiskime žodžiais „pradžioje, pirmiausia“, plačiau žr. čia.

Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas, vietoje jo reikėtų rinktis įnagininką „greitesniu tempu“ arba tiesiog sakyti „greičiau“, plačiau žr. čia.

Daikto būviui, būsenai, požymiui reikšti netinka vartoti vietininko „kame“, lietuviškų pakaitų yra labai įvairių, juos reikėtų vartoti atsižvelgiant į sakymo aplinkybes, plačiau žr. čia.

Nusikaltimas prieš ką (žmoniškumą, žmogų, gamtą) – vengtinas junginys, pažodžiui išverstas iš rusų kalbos junginio su prielinksniu перед. Taisyklingas lietuviškas junginys – ne su prielinksniu „prieš“, o su naudininku: nusikaltimas žmoniškumui, nusikaltimas žmogui, nusikaltimas gamtai, plačiau žr. čia.

Su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais („eiti, rinktis, važiuoti, vykti“ ir pan.) naudininkas nevartotinas tikslui reikšti, plačiau žr. čia.

Įnagininkas nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) būviui reikšti vietoj galininko, plačiau žr. čia.

Vietininkas būviui reikšti taisomas į būvio vardininką, kilmininką ir pan., plačiau žr. čia.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija naujienų portale „tv3.lt“ teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daiktavardžio vietininkas „sąlygose“ neįprastas būviui ar būdui reikšti, šiuo atveju vartotinas įnagininkas „sąlygomis“, plačiau žr. čia.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „nedėkingas laikas“ yra netaisyklingas. Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga, plačiau žr. čia.

Su daiktavardžiu „neapykanta“ prielinksnis „prieš“ nevartotinas veiksmo objektui reikšti, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis „atitikti“ valdo galininką: „atitikti reikalavimus“, „atitikti poreikius“, „atitikti Konstituciją“. Su juo, kaip ir su kitais galininkiniais veiksmažodžiais, nevartotinas naudininkas. Ta pati taisyklė galioja ir veiksmažodiniam daiktavardžiui „atitikimas“. Jis nevartotinas su naudininku. Galimi junginiai „to ir to atitikimas“, „sutikimas su kuo“ arba šalutiniai sakiniai, kitokios konstrukcijos. Su naudininku galima vartoti kitą žodį – „atitiktis“, plačiau žr. čia.

„Bendrai“ padarytas iš būdvardžio „bendras“, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“, pvz.: bendrai dirbame; užduotį atliksime bendrai. Kai reikia ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokime žodį „apskritai“, plačiau žr. čia.

Prieveiksmis „pilnai“ netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, plačiau žr. čia.

„Vieningas“ nevartotinas, kai norime pasakyti „bendras, vienodas, vientisas, vienas“, plačiau žr. čia.

Veiksmažodis „stebėti“ nevartotinas reikšme „matyti“, neveikiamojo dalyvio formos „stebimas, būti stebimam“ nevartotinos reikšme „būti“, plačiau žr. čia.

Naudininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti, pvz.: išėjo pietums (turi būti „išėjo pietų, pietauti“), vykti vizitui (turi būti „vykti vizito, su vizitu“), plačiau žr. čia.

Pasakymas „normos ribose“ neteiktinas vartoti būsenai, būviui, požymiui ar būdui reikšti, jis keistinas žodžiais „normalus“, „geras“, plačiau žr. čia.

Netaisyklingai vartojamas priešdėlis „pra-“, nes pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį), plačiau žr. čia.

Nustebti kuo“ – lietuvių kalbai svetimas junginys. Vietoj jo galima sakyti „nustebti dėl ko“, „būti nustebintam ko“, „nusistebėti kuo“, „stebėtis kuo“. Nevartotinas ir atitinkamas junginys su dalyviu – „nustebęs rezultatu“ taisoma į „nustebintas rezultato“, „nustebęs dėl rezultato“, plačiau žr. čia.

Žodis „išieškoti“ reiškia „išreikalauti per teismą; išžiūrėti, apeiti, praleisti kurį laiką ieškant, stengiantis ką atrasti“. Iš jo padarytas dalyvis „išieškotas“ nevartotinas reikšmėmis „dailus, prašmatnus, elegantiškas, subtilus, rafinuotas, galantiškas, išskirtinis“, plačiau žr. čia.

„Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo gali būti vartojama „metu“, „per ką“ arba pusdalyvis, padalyvis, plačiau žr. čia.

Reikėtų įsidėmėti, kad mūsų bandymas su pilotais nesusijęs. Taisyklingi junginiai „bandomasis projektas, bandomasis tyrimas“, plačiau žr. čia.

Kalbėdami apie laiką nevartokime vertinio „neužilgo“, jį keiskime žodžiais „greitai“, „netrukus“, plačiau žr. čia.

Būvį nusakančio būdvardžio linksnis turi sutapti su daiktavardžio ar įvardžio (gali būti ir menamo) linksniu, plačiau žr. čia.