DUK

     Svarbiausias pokytis yra toks: prievolę bendrauti lietuviškai įgyja asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą. Daugiausia tai pavežėjai, grožio salonų darbuotojai, masažuotojai, sporto instruktoriai.

Tai priklauso nuo jūsų darbo pobūdžio ir teisinio statuso.

Kalbos mokėjimo lygiai nustatyti LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Juo remdamasis darbdavys nustato darbuotojui reikalingą kalbos mokėjimo kategoriją.

Bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, atitinkanti A1 lygį, taikoma Lietuvos Respublikoje parduodantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas užsieniečiams pirmuosius dvejus metus nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Vėliau dirbti norintys užsieniečiai turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį) taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir pan.).

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygį) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas ne aukštesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).

Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos ne žemesnį kaip B2 mokėjimo lygį) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas aukštasis universitetinis arba lygiavertis išsilavinimas, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Lietuvių kalbos egzaminus rengia Nacionalinė švietimo agentūra, egzaminų tvarkaraštį galite rasti čia.

Užsieniečiai, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

    Taip, gali.

    Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 7 straipsnį, gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba. Tais atvejais, kai gyventojus aptarnauja asmuo, turintis laikinąją apsaugą, darbdavys privalo papildomai sudaryti sąlygas ir užtikrinti tokių paslaugų teikimą valstybine kalba. Jei tokių sąlygų darbdavys sudaryti negali, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugas teikiantis asmuo, kuriam suteikta laikinoji apsauga, mokėtų valstybinę kalbą.

     Mokėti lietuvių kalbą privalo tik dirbantys imigrantai (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, pavyzdžiui, asmenis, turinčius laikinąją apsaugą) ir tik tie, kuriems pagal jų vykdomas darbo funkcijas privalu mokėti valstybinę kalbą.

     Darbo funkcijos, kurias vykdant privalu mokėti valstybinę kalbą, reglamentuotos Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7–9 punktuose.

     Valstybinės kalbos įstatymas numato prievolę tam tikroms asmenų grupėms darbe vartoti valstybinę kalbą žodžiu ir raštu, o LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią prievolę detalizuoja, nurodydamas kalbos lygius ir pateikdamas pavyzdinius profesijų sąrašus.

     Dažnai kyla klausimų, kada vienas ar kitas asmuo privalo mokėti lietuvių kalbą. Būtina įvertinti du aspektus: a) teisės aktų nuostatas, b) įmonės poreikius.

1. Teisės aktai imperatyviai nurodo užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba. Kalbos inspekcija, tikrindama gyventojų aptarnavimo įstaigas, atsižvelgia į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuris apibūdina asmens atliekamą darbą ir suteikia informacijos, pagal kurią asmuo priskiriamas tam tikrai profesijų grupei. Klasifikatoriaus taikymas yra susijęs inter alia su tarptautiniu darbuotojų įdarbinimu, trumpalaike ir ilgalaike darbuotojų migracija. Kalbos inspekcija, nustatydama, ar konkrečios profesijos atstovui privaloma mokėti valstybinę kalbą, remiasi Klasifikatoriaus aprašais ir pagal juos reikalauja ją mokėti.

Taip pat darbdaviai gali teikti papildomus paaiškinimus dėl konkrečios pareigybės specifikos. Kalbos inspekcija juos įvertina individualiai.

2. Darbdavys papildomai gali nustatyti pagrįstus kvalifikacinius kalbos mokėjimo reikalavimus darbuotojams, jeigu to reikia darbo funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, energetikos įmonės specialisto kasdienėje veikloje lietuvių kalba nebūtina, tačiau, tarkime, pareigybės apraše nurodyta, kad jis a) privalo vesti kitų darbuotojų mokymus, b) kritinių situacijų metu privalo teikti valdingus nurodymus. Tokios darbuotojo prievolės leidžia manyti, kad jis turi mokėti valstybinę kalbą.

     Kalbos inspekcija prašo pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išduotą valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą. Jeigu darbuotojas nėra išlaikęs reikiamo kalbos mokėjimo lygio egzamino, jam suteikiamas protingas laiko tarpas (keli mėnesiai) tai padaryti ir pateikti pažymėjimą Kalbos inspekcijai.

     Taip, gali būti baudžiamas.

     Administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse:

498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas

1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

499 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

      Darbuotojas privalo mokėti lietuvių kalbą nuo pirmos darbo dienos, jeigu jam negalioja išimtys, pavyzdžiui, asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga.

     Valstybinės kalbos apsauga jau seniai yra pripažinta kaip viešojo intereso gynimo objektas, o Lietuvos aukščiausieji teismai yra pripažinę jos svarbą ir išsakę nuomonę, kad valstybinė kalba – svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

     „Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).

     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu Lietuvos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu – siejasi su pastangomis išmokti valstybinę lietuvių kalbą“ (LVAT 2013 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-261-16-13).

     Tokie teismų išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kitų tautybių asmenims negali būti taikomos išskirtinės sąlygos valstybinės kalbos apsaugos srityje, o valstybės, t. y. viešojo administravimo institucijų, pareiga yra padėti jiems integruotis į Lietuvos viešąjį gyvenimą.

     Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygį laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:

     įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;

     Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;

     įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;

     1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.

    Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį laikomi asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos.

    Asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, laikomi įgiję pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį.   

       Ne, neprilygsta. Baigus lietuvių kalbos kursus laikomas egzaminas. Registracija vykdoma NŠA e.  paslaugos sistemoje https://eksternams.nsa.smm.lt/login   

      Egzaminai vyksta Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre, Kauno g. 43, mob. (0 633) 52 737; Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijoje, Vytauto g. 14, tel. (0 380) 52 878; Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijoje, Ežero g. 14, tel. (0 5) 237 1485; Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Taikos pr. 21, tel. (0 386) 72 969; Trakų suaugusiųjų mokymo centre, Birutės g. 42, tel. (0 528) 51 619 ir kitose savivaldybėse.

       Bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašą galima rasti čia. 

     Pagal 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“  švietimo darbuotojams (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba) taikoma antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (8 str.), lietuvių kalba ugdantiems mokytojams – trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (9 str.).

     Taigi tiems tautinių mažumų mokyklose dirbantiems mokytojams, kurie dėsto tik tautinių mažumų kalbomis, pakanka antrosios, o tiems, kurie dėsto ir valstybine kalba, jau reikia trečiosios kalbos mokėjimo kategorijos.

     Tokie patys reikalavimai taikomi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

     Juridinio asmens pavadinimas registruojamas Registrų centre. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. pakeitė Juridinių asmenų registro nuostatus, todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. atsisakyta privalomos kalbos ekspertizės. Atkreipiame dėmesį, kad lieka galioti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2(91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“. Norėdami išvengti netinkamo įmonės pavadinimo registravimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, dėl įmonių pavadinimų nemokamai konsultuokitės su Kalbos komisija el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 272 4520. Daugiau informacijos apie juridinių asmenų pavadinimus galite rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje, http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/juridiniu-asmenu-pavadinimai, ir Registrų centro svetainėje čia, https://info.registrucentras.lt/faq/juridiniu_registras 

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu yra įteisinti du asmenvardžių rašymo principai: grožiniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą jie adaptuojami, o moksliniuose, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose pateikiamos autentiškos formos. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). Taigi spaudos leidiniuose svetimvardžiai gali būti arba rašomi originalūs, arba adaptuojami. Svarbu įsidėmėti, kad net ir pasirinkus originalias formas tekste būtina pridėti lietuviškas galūnes. 

     Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, todėl į skundus atsakoma valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 41 punkte nurodyta, kad jei institucijos vadovas yra nustatęs ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai priimami, tada atsakoma ta kalba, kuria prašymas ar skundas gautas. Į kitų institucijų persiųstus skundus ir prašymus yra atsakoma valstybine kalba. Kai į instituciją su prašymu ar skundu raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija, gali būti atsakoma ir užsienio kalba.  

     Transliuotojai gali pasirinkti – arba įgarsinti lietuviškai, arba vertimą pateikti subtitrais. Tokią galimybę jiems suteikia Valstybinės kalbos įstatymo 13 straipsnis: „Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais.“ Žiūrovų nuomonės skiriasi: vieniems geriau vienaip, kitiems – kitaip. Kartais piktinamasi, kad subtitruose verčiama trumpiau, parašoma tik esmė, o ne viskas, kas sakoma. Įstatymui tokiais atvejais nenusižengiama, tačiau, gerbiant žiūrovus, reikėtų pasistengti išversti kuo tiksliau, taip pat nepamiršti, kad subtitrams, kaip ir sakytiniam tekstui, galioja taisyklingos kalbos reikalavimai. 

     Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą tvarko valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba rengia dokumentus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ pakeitimo“ 22 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas žodžiu pateikiamas valstybine kalba arba atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos darbuotojų kompetenciją (užsienio kalbų mokėjimo lygį), institucijos vadovas turi nustatyti ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai gali būti priimami. Jeigu asmuo nemoka valstybinės kalbos, o institucijoje nėra institucijos darbuotojo, suprantančio užsienio kalbą, kuria asmuo kreipiasi, arba kai dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo asmuo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis į instituciją žodžiu, kartu turi dalyvauti asmuo, galintis išversti prašymą ar skundą į valstybinę kalbą, arba vertėjas. Tokį asmenį arba vertėją pakviečia asmuo, kuris kreipiasi į instituciją, savo iniciatyva, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, tačiau atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos darbuotojų kompetenciją (užsienio kalbų mokėjimo lygį), institucijos vadovas turi nustatyti ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai gali būti priimami.

     Jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai. 

     Taip, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti valstybine kalba. Tam tikrais atvejais šalia užrašų valstybine kalba galimi užrašai ir kitomis kalbomis, pvz. Kalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis, tačiau tokių užrašų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. vasario 7 d. priėmė įstatymą Nr. I-789 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2 straipsniu įpareigojo Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyti informacijos kitomis kalbomis pateikimo tarptautiniams reikalams transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose tvarką. Reikia pastebėti, kad Seimas nustatė baigtinį sąrašą objektų, kuriuose viešuosius užrašus galima rašyti ir kitomis kalbomis. 2020 m. balandžio 9 d. buvo priimtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1(182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“, kuriame nurodyta, kad tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, reaguodama į dažnai teismų procesuose keliamus klausimus dėl viešųjų užrašų sampratos, papildomai savo nutarime išaiškino, kad viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Tam, kad užrašas būtų pripažintas viešuoju užrašu, užtenka nustatyti vieną iš jo alternatyviųjų požymių, t. y. ar toks užrašas yra viešoje vietoje ir (ar) jo paskirtis – informuoti visuomenę.  

     Viešojo užrašo sąvoka apima ne tik išorinius, bet ir vidaus užrašus, jeigu jie yra viešai matomi ir (arba) skirti visuomenei informuoti. Pastatų viduje esantiems viešiesiems užrašams nereikia atsakingos institucijos leidimo, tačiau ir jiems privalomi valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai, nustatyti Valstybinės kalbos įstatymo 17 ir 23 straipsniuose.

     Viešoji informacija teikiama ir įvairiuose terminaluose, prekybos centruose. Tai, kas nėra asmeninio naudojimo, skirta lankytojams, turi būti (ir) valstybine kalba.

     Vidaus viešiesiems užrašams priskirtini ir restoranų, kavinių lankytojams siūlomi valgiaraščiai. Jei maitinimo paslaugas teikianti įstaiga orientuojasi ir į užsienio turistų aptarnavimą, valgiaraščiai gali būti sudaromi valstybine ir kita kalba, tačiau svarbu, kad valgiaraštyje esanti informacija kita kalba nebūtų išsamesnė, o raštu teikiamos informacijos šriftas ne didesnis nei valstybine kalba.

    Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai išdėstyti 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

     Šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad „valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“. Tai reiškia, kad norint prekių ir paslaugų teikimo vietų vietose pateikti viešą rašytinę informaciją, pvz. „parduotuvė“, „prekybos centras“, „darbo laikas“, „grožio salonas“ ir pan., tokia informacija turi būti pateikta valstybine kalba. 

   2024 m. spalio 11 d. Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisą dėl reikalavimo aptarnauti klientus lietuvių kalba: Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvos Respublikoje laikinai prekes parduodančius fizinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

   Nuo 2026 m. sausio 1 d. pavežėjai privalo aptarnauti klientus valstybine kalba. Tai paskatins juos labiau integruotis į Lietuvos visuomenę ir mokytis lietuvių kalbos.

   Įstatymo pataisa įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d.

     Taip, privalo nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

     Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodoma, kad kosmetologai konsultuoja klientus dėl odos ir plaukų priežiūros produktų ir teikia patarimus dėl geriausios priežiūros, bendrauja su klientais ir kuria ilgalaikius santykius su jais. Šios užduotys suponuoja kosmetologų pareigą mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.

     Taip, privalo. Tokia prievolė įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

    Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodoma, kad masažuotojai teikia rekomendacijas klientui dėl būtinos priežiūros po masažo, tvarko klientų duomenis ir masažo seansų istoriją. Šios užduotys suponuoja kosmetologų pareigą mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.

     Taip, privalo nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

     Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodoma, kad visų sričių treneriai ir sporto instruktoriai bendrauja su klientais, juos konsultuoja ir motyvuoja, teikia rekomendacijas, aiškina, kaip atlikti pratimus ir naudotis sporto įranga. Šios užduotys suponuoja trenerių ir sporto instruktorių pareigą mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.