Antrą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per antrą šių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 9 televizijos laidas, 2 specialiąsias laidas, 2 televizijos realybės šou, 1 dokumentinį serialą ir 13 radijo laidų. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų.
Pateikiame dažniausių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip atidirbti, gautis, išpildyti, praeiti, reiškia, tamprus (tampriai), užsidėti.
Atidirbti nevart. r. „ištobulinti“:
reikia atidirbti (=ištobulinti) judesius – visur turi būti harmonija.
Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:
visai gerai čia viskas gavosi (=išėjo);
kaip jums tokie pyragaičiai gaunasi (=pavyksta; išeina).
Išpildytinevart. r. „įgyvendinti“:
išpildėte (=įgyvendinote) tokią sunkią choreografiją.
Praeiti nevart. r. „pereiti, nueiti“:
Jūs tą visą praėjote (=perėjote);
bet tu turi tą atstumą būti praėjęs (=nuėjęs) su lydinčiu žmogum.
Reiškianevart. r. „vadinasi“:
reiškia (=vadinasi), aplinka labai svarbi vaikui;
reiškias (=vadinasi), mes esame labai darbštūs.
Tamprus, tampriai nevart. r. „glaudus, glaudžiai“:
palaikai tamprų (=glaudų) ryšį su savo vyrais;
įmonė susijusi su Amerika labai tampriai (=glaudžiai).
Užsidėtinevart. r. „apsivilkti, užsisegti“:
pamiršau užsidėti (=apsivilkti, apsirengti) apatinius;
tau laikrodį reikėjo užsidėti (=užsisegti);
turėjo užsidėti (=užsisegti) laikrodį, bet pamiršo
Buvo vartotas vertinys išsireikšti:
Išsireikšti nevart. r. „pasakyti“:
kažkaip taip jaunuolis išsireiškė (=pasakė).
Gramatikos klaidos
Daryta klaidų vartojant vardininką, galininką, įnagininką, vietininką, prielinksnius ant, apie, pas, ties, vartojant įvairias formas.
Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiu būti:
ar yra kažkokie papildomi pliusai, privalumai (=kažkokių papildomų pliusų, privalumų);
ar yra kažkokios alternatyvos (=kažkokių alternatyvų);
yra vaikai (=yra vaikų), kurie iš tokios šeimos kilę, bet kardinaliai skiriasi.
Galininkas nevartotinas su neiginiu:
nenukišo į kokį rūsį tą ančiuką (=to ančiuko).
Galininkas nevartotinas objektui reikšti su veiksmažodžiais atstovauti,klausytis:
verslo konfederacija atstovauja tokius ūkius (=tokiems ūkiams);
atstovavusi Lietuvą (=Lietuvai);
atstovaudamas didelę žinomą kompaniją (=didelei žinomai kompanijai);
klausys laidą (=laidos).
Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
keliaujame gyventi svetimą gyvenimą (=svetimo gyvenimo).
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:
šis vakaras Simonai gali tapti paskutiniu (=paskutinis);
lietuviškas projektas tapo tarptautiniu (=tarptautinis);
jie mėgsta būti praktiškais (=praktiški);
jokia meditacija nepadarys žmogaus tobulu (=tobulo);
kalbėtis ir būti supratingesniais (=supratingesniems);
tai įkvėpė ukrainiečius ir žmones visame pasaulyje būti stipresniais (=būti stipresnius);
juk tai daro mūsų gyvenimus kokybiškais (=kokybiškus).
Įnagininkas nevartotinas su veiksmažodžiu nustebti objektui su priežasties atspalviu reikšti:
labai nustebau vienu dalyku (=nustebau dėl vieno dalyko; stebėjausi vienu dalyku).
Įnagininkas nevartotinas objektui reikšti su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu pripildyti:
pripildėte visą aikštę aplodismentais (=aplodismentų).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
bendroje sumoje (=iš viso) turėsite;
ar kame reikalas (=ar koks čia reikalas; ar kas čia nutiko);
kokiam lygyje (=kokio lygio) yra lietuviška muzika dabar;
pertekliniai sprendimai buvo priimti ir Vyriausybės lygmenyje (=lygmeniu), ir premjerės lygmenyje (=lygmeniu);
kokios yra gyvenimo sąlygos, kuriose (=kuriomis) tenka gyventi vaikams.
Vietininkastame tarpe nevartotinas abstrakčia verstine reikšme, nusakant įskaičiavimą į ką nors:
sulaukiau daug skambučių, tame tarpe (=tarp jų) ir iš klientų.
Ant nevartotinas daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti:
o Varšuvoje ant aukštakulnių (=su aukštakulniais) ilsisi dama;
vaikšto ant aukštakulnių (=vaikšto aukštakulniais).
Apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiu domėtis:
jautė, kad jam to reikia, ir apie tai domėjosi (=ir tuo domėjosi);
apie regionus pasidomėti (=pasidomėti regionais).
Pas nevartotinas su veiksmažodžiu kreiptis veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti:
būtinai pas jus (=į jus) kreipsiuos;
kreiptis pas specialistus (=į specialistus).
Ties nevartotinas objektui, nurodant veiksmo pobūdį, reikšti:
turi susitelkti ties kita dilema (=susitelkti prie kitos dilemos; spręsti kitą dilemą);
galite daugiau padirbti ties teatrališkumu (=prie teatrališkumo).
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):
žiūrint (=žiūrėdamas) į šią atlikėją scenoje, to tikrai nepasakysi;
kaip iš viso žmonės gyvena nematant (=nematydami);
ar fotografas fotografuojant (=fotografuodamas) seka lenktynes;
keičiantis (=keisdamasi) gyvenimais su nepažįstama mergina labiausiai bijo.
Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:
kaip galima tokį įsigyti, kad būt (=kad būtume; norint būt) arčiau jūsų;
nereikės pokaičio pagulėti, kad atgauti energiją (=kad atgautum energiją; norint atgauti energiją).
Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:
jeigu kalbėt (=kalbėtume) apie tą augimą ir tobulėjimą, kokios edukacijos dar lauks;
kokia mėsa saugiausia gyvūnui, jeigu taip žiūrėt (=žiūrėtume);
jeigu kalbėt (=kalbėtume) apie šunis, kai imam iš prieglaudos.
Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti:
įkvepia muzika, atkeliavusi iš 60-ųjų ar 70-ųjų (=iš 7-ojo ar 8-ojo dešimtmečio).
Kirčiavimo klaidos
Kaip matyti iš apžvalgos pradžioje pateiktos diagramos, kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus pasaulio ir Lietuvos vietovardžius:
Áirijos (=Aĩrijos);
Barselòna (=Barselonà);
Euròpa (=Europà);
Glãzge (=Glazgè);
Kòsta Dorãda (=Kòsta Doradà);
Moldõva (=Moldovà);
Stokhòlme (=Stòkholme);
Glitìškėse (=Glìtiškėse);
Šalčiniñkų (=Šal̃čininkų);
Visaginè (=Vìsagine).