Įmonės pavadinimas ‒ verslo veidas
Pirmą kartą kuriantysis verslo įmonę dažnai nė neįtaria, kad Registrų centre teks įveikti ilgą privalomų darbų sąrašą. Todėl tai, kas pateikta kaip rekomendacijos, būsimajam verslininkui prasprūsta pro akis. O tarp tų rekomendacijų ir toks įrašas: Kad išvengtumėte galbūt netinkamo įmonės pavadinimo keitimo ir su tuo susijusių nemalonumų, dėl įmonių pavadinimų nemokamai konsultuokitės su Valstybine lietuvių kalbos komisija el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 272 4520.
Čia pat yra ir nuoroda į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) svetainėje skelbiamas taisykles „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“.
Jas perskaityti ir pabandyti pritaikyti kuriant savo įmonės pavadinimą tikrai verta, juo labiau kad pačios taisyklės privalomojo pobūdžio, o Kalbos komisija visada pasirengusi pakonsultuoti ir patarti.
Truputis istorijos
Lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vyriausybė pakeitė juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarką. Pagal anksčiau galiojusį reglamentą Registrų centras pateiktą įmonės pavadinimą persiųsdavo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, o jos ekspertai patikrindavo, ar pavadinimas taisyklingas. Procedūra buvo nemokama, atliekama tą pačią darbo dieną ir leido užtikrinti, kad bus paisoma Civilinio kodekso straipsnio „Juridinio asmens pavadinimo sudarymas“ nuostatų.
Panaikinus šią tvarką visa atsakomybė ir su ja susijusios pasekmės tenka įmones registruojantiems savininkams, dabar jie patys privalo užtikrinti, kad norimi pavadinimai būtų sudaromi nepažeidžiant lietuvių kalbos normų. Taigi, nuo 2020 metų konsultacija su Kalbos komisija liko tik rekomenduotina, o rekomendacijas naujų įmonių savininkai dažnai ignoruoja.
Kodėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nepaisydama Teisingumo ministerijos, Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos argumentų ir prieštaravimų, pasiūlė keisti puikiai veikiančią juridinių asmenų registravimo tvarką? Tikslas ‒ pagerinti Lietuvos „Doing Business“ reitingą, kurio sąsaja su įmonių pavadinimais tokia: registravimo žingsnių skaičiaus sumažinimas automatiškai traktuojamas kaip verslo sąlygų gerinimas.
Ar tikrai pagerėjo verslo sąlygos, praradus nemokamą ir operatyvią paslaugą, abejotina, o štai problemų įmonėms tikrai sukėlė. Deja, atšaukti sprendimą dabar jau nelabai įmanoma, nes įsipareigojimas įvykdytas ‒ Lietuvos „Doing Business“ reitingas pagerintas …
Pavadinimas ‒ įmonės palydovas
Įregistruotas įmonės pavadinimas naudojamas antspaude ir teisiniuose dokumentuose, atidarant banko sąskaitą, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse, todėl nevykęs ar tiesiog klaidingas pavadinimas bus pakartotas daugybę kartų.
Blogiausia, kai pavadinimą norima įregistruoti kaip prekių ženklą, bet Valstybinis patentų biuras netaisyklingų pavadinimų neregistruoja. „Lietuvių kalba yra kintanti, todėl prieš registruojant ženklą patartina pasitikrinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke, ar konkretus žodis yra vartotinas lietuvių kalboje, kokia forma jis yra vartotinas ir kt.“, – skelbiama biuro svetainėje.
Iškilus tokioms kliūtims, įmonės pavadinimą tenka keisti arba rinktis kitą prekių ženklą.
Kalba faktai
Įmonės pavadinimas – verslo veidas, nuo kurio priklauso ir dalis jo sėkmės. Geram pavadinimui nereikia daug reklamos, jis išskiria iš konkurentų, padeda užmegzti emocinį ryšį su tiksline auditorija ir kurti stiprų prekių ženklą.
Taigi, kas Lietuvoje laikoma geru įmonės pavadinimu, tiksliau, kas yra tikslinė lietuviško verslo auditorija, kuriai turėtų patikti, būti aiškūs, suprantami, lengvai ištariami, įsimintini įmonių pavadinimai?
Remiantis Registrų centro duomenimis, iš 15 124 pernai įregistruotų pavadinimų taisyklingi buvo tik 5542, kiti ‒ arba netaisyklingi, arba užsienio kalba (jų taisyklingumo vertinti vadovaudamiesi lietuvių kalbos taisyklėmis negalime).
Liūto dalis atiteko netaisyklingiems pavadinimams, pavyzdžiui: „Af statyba“, „Avtozap“, „Avtostroi“, „Akieyo“, „Blue dot data“, „Du trade“, „Deonade“, „Inžistatyba“, „Irilinamark“, „Fade Factory Kirpykla“, „Glam Shop“, „Eme stilius“, „Emuser“, „Quantum Investicija“, „FarXsus“, „Mrblt“, „LegCar“, „murrr“, „Mone shopas“, „Stroikė“,, „Šopas“, „Vidurzemis“, „Kommeta“, „Namuautomatika“, „Mmst“, „Kukuruzas“, „Namo studio“, „DeNere“, „Mure“, „Repti centras“, KONO, „Sj idėjos“, „Norikon“, „Kromelis consulting“, „Proofsta“, „Show šuo“, „Super seo“, „TrijadaSimus“, „VilBa“, VILU DAU, „Vstransa“, „Webko“, „Rundeliukas“, „Soskė“, „Šposas“, „Navarotas“, „Architektura“, „Griovejai“, „noriu mokytis“, „jėga drift“, „Labas jūra“ ir t. t.
Pavadinimų, kuriuose palikta rašybos, skyrybos klaidų, nederinami linksniai, suplakami lietuviški ir angliški žodžiai, užregistruota labai daug.
Anglų ir įvairiomis kitomis įmanomomis kalbomis registras rodo, kad verslininkų žvilgsnis ilgesingai krypsta į užsienį, taigi ir įmonės vardas turi būti užsienietiškas (nors įmonės rezidavimo vietoje joks užsienietis nei pasirodys, nei apie ją išgirs, nebent to krašto emigrantas). Svarbiausia, kad pavadinimą ištartų, idealiu atveju ‒ suprastų užsieniečiai, ir nerūpi, ką apie tai mano tikrieji klientai. Toks noras įtikti įsivaizduojamiems užsienio klientams, neatsilikti nuo mados dažniausiai slepia fantazijos stoką ir provincialumą.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį lietuviškumas nesutrukdė plėtoti veiklos nė vienai užsienyje žinomai įmonei, jos nenugrimzdo užmarštin vien dėl to, kad užsieniečiams teko pasivarginti tariant lietuviškus pavadinimus. Atvirkščiai, šios įmonės išgarsėjo dėl savo išskirtinumo, verslo sėkmės, kartu išgarsino ir Lietuvą. Ir tokių įmonių gana daug: „Alauša“, „Stikliai“, „Margi raštai“, „Pirklio baldai“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Rotas“, „Kauno šilas“, „Vilniaus pergalė“, „Mintis“, „Zunda“ ir kt.
Nauja įmone besidomintys klientai, partneriai pirmiausia atkreipia dėmesį į jos pavadinimą, tai yra pirminė informacija. Neretai patys taikliausi pavadinimai būna visai paprasti. Kol vieni verslininkai ieško įkvėpimo net užsieniuose, dažnai nugali tie, kurie tiesiog atidžiau apsidairo aplinkui, atsiverčia lietuvių kalbos žodyną, neskuba išsižadėti gimtosios kalbos.
Praėjusiais metais įregistruoti 5542 lietuviški taisyklingi pavadinimai. Sakoma, kad skonis draugų neturi, vis dėlto:
„Aguonų šokis“, ,,Bitė ritė“, „Būro kiemas“, „Draugiškas vėjas“, „Gijos“, „Kaimynaičiai“, „Kelionių lagaminas“, „Klaužados“, „Labai rimtai“, „Laputaitė“, „Laužo skonis“, „Mįslius“, „Nuotykių kempinė“, „Pagauk bangas“, „Penkta ryto“, „Pilies penktadieniai“, „Prisegu sparnus“, „Puodo opera“, „Sodo daktaras“, „Skaičių kalvė“, „Sprindis“, „Spurklys“, „Stiprios siūlės“, „Stoginis“, „Svajok garsiai“, „Šaukštas proto“, „Šilko sapnas“, „Švaros sargai“, „Vakarėjant“, „Vasaros kvapas“, „Zvimbalynas“, „Žvejo lobis“ …
Argi ne gražu, savita, unikalu? O užsienio klientai ir partneriai tikrai sugebės ištarti šiuos jiems galbūt keistai skambančius žodžius ir netgi pasidomėti, ką jie reiškia, jei tik pati įmonė bus verta jų dėmesio.
Straipsnio publikacija internetiniame dienraštyje „Alkas“ čia.