Recenzijos. Kaip išgyventi [pasaulinį] karą?
Sudarė Dainora Krasavičiūtė, tekstą tvarkė Birutė Goberienė. Kaunas: Obuolys, 2024. 221 p.
Knygą „Kaip išgyventi [pasaulinį] karą?“ buvau įsitraukęs į savo Vilniaus knygų mugės pirkinių sąrašą. Ji tapo pirmuoju mugės pirkiniu ir, žinoma, nedelsiant buvo perskaityta, nes tema yra iš mano akademinių tyrimų srities bei aplinkos, kuria gyvenu. Iš knygos aprašymo tikėjausi daug, tačiau, kaip neretai nutinka, gavau ne visai tai, ko laukiau. Taigi noriu kiek plačiau aptarti, ko tikėjausi, bet negavau.
Iškart prisipažinsiu, kad knygos koncepcija man taip ir liko neaiški, tačiau ne todėl, kad kažko joje nesupratau. Mat knyga ganėtinai chaotiška, tad jos prasmė pasiklydo kažkur anapus. Vartant puslapius atrodo, kad norėta sudaryti knygelę, kuri būtų „praktinis vadovas branduolinio sprogimo, karinių veiksmų ir politinių neramumų atveju“ (užrašas ant viršelio). Branduolinės avarijos klausimas iš tiesų paliestas gana plačiai, karo veiksmai nušviečiami bendrame kontekste, bet apie politinius neramumus iš esmės nelabai kalbama. Kartais atskiras temas sudėtinga identifikuoti, nes knygoje blaškomasi nuo temos prie temos. Iš turinio atrodo, kad medžiaga bus dėstoma lyg ir logiškai: pradedama atominiu karu ir galima mums pažįstamo pasaulio pabaiga (p. 11–22), tada kalbama, kaip parengti namus ekstremalioms situacijoms (p. 23–60), toliau pasakojama apie perspėjimo sistemas ir šeimos planą (p. 61–76), tada apie civilizacijos žlugimą (p. 77–92), vėl eina teksto dalis apie evakuacijos planą (p. 93–96), tada apie karą (p. 97–113), tada vėl apie radiacijos pavojus (p. 114–146), apie cheminę ataką (p. 147–164), pereinama prie ilgalaikio išgyvenimo, būsto pasirinkimo (p. 165–186), vėl prie evakuacijos (p. 197–206), pabaigiama vandens valytuvu (sic!) (p. 207–214), elektros generatoriais (p. 215–219) ir priedangomis bei kolektyvinės apsaugos statiniais (p. 220–223).
Nepaisant, rodos, labai struktūruoto knygos turinio, pats tekstas nėra vientisas. Nagrinėjant vieną ar kitą temą prikaišiota kitokių temų, kurios kartoja prieš tai buvusių skyrių dalis. Ir ne šiaip kartoja, o kartais net prieštarauja viena kitai, pavyzdžiui, p. 71 ir 91 yra du gana skirtingi išvykimo krepšio rekomendaciniai sąrašai. Pirmasis paimtas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento internetinio puslapio LT72.LT, antrasis (kaip, beje, ir dalis kitų knygoje esančių sąrašų) iš Džeimso Veslio Rolso (James Wesley Rawles) knygos „Kaip išgyventi šiuolaikinio pasaulio pabaigą“ (Kaunas: Obuolys, 2015). Taigi aptariama knyga yra iš kelių interneto svetainių ir poros knygų sudurstyta mišrainė. Skaitant nepalieka įspūdis, kad viskas knygon buvo sumesta bet kaip, copy+paste principu, nesigilinant į tekstą, nepaisant logikos.
Kaip įsitikinau, kad tai elementarus copy+paste? Kai kurias teksto dalis atpažinau pats, nes tai informacija, su kuria nuolat dirbu, tiek rašydamas tekstus apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, tiek vesdamas mokymus šiomis temomis. Kelias atsitiktines vietas patikrinau tiesiog suvedęs dalį teksto į Google paiešką: visas jas, iš esmės be pakeitimų, radau internete; kai kurias dalis palyginau su minėta Džeimso Veslio Rolso knyga – tekstas iš esmės tapatus. Taigi, kur tik bakstelėsi, viskas kopijuota. Kopijuota gana aklai, nesigilinant nei į prasmes, nei į kontekstą ar esmę. Iš čia, matyt, ir atsiranda begalė pasikartojimų. Bet lyginamosios analizės dabar nedarysiu – ne toks šį kartą tikslas.
Žinoma, knygos gale yra pateiktas naudotos literatūros sąrašas, kuris tarsi ir galėtų pateisinti kopijavimą, bet ir čia kyla klausimų. Sąrašas yra gana skurdus, viso labo 10 pozicijų, ir sudarytas nekorektiškai. Iš ko tai matyti? Štai į sąrašą įtrauktos dvi knygos. Pirmoji „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“ (Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2022). Nebloga knygelė, tik ji yra kitõs knygos tokiu pat pavadinimu (tik trumpesniu, be teksto po dvitaškio) santrauka. Taigi imama santrauka ir iš jos daroma santraukos santrauka? Kita knyga sąraše pateikta taip: James Wesley, Rawles, How to Survive the End of the World as We Know It: Tactics, Techniques and Technologies for Uncertain Times (Plume: 2012). Visiškai neaišku, kodėl sudarytoja nurodė anglišką šaltinį, nes skaitant knygą akivaizdu, kad tekstas kopijuotas iš lietuviško knygos vertimo. Toliau sudėtos daugiau mažiau plikos nuorodos iš oficialių arba neoficialių internetinių šaltinių, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos https://kam.lt arba portalo http://www. technologijos.lt. Tokios nuorodos nieko nesako, tai tas pat kas literatūros sąraše nurodyti vien tik spaudos leidinį (žurnalą ar laikraštį) arba parašyti: naudotasi „Obuolio“ leidyklos knygomis. Literatūros sąrašas pateikiamas tam, kad būtų įmanoma kuo lengviau patikrinti informaciją, o čia, nežinant, kur tiksliai KAM svetainėj ieškoti informacijos, ją sudėtinga patikrinti. Kita vertus, nurodomi šaltiniai turėtų būti kuo patikimesni. Išties, Krašto apsaugos ministerijos svetainė arba LT72.LT yra patikimi šaltiniai, bet Technologijos.lt verčia suabejoti visos knygos patikimumu, nes šiame portale publikuojama viskas, kas generuoja lankytojų spustelėjimus. Iš sąrašo matyti, kad taip pat remtasi Vikipedija ir https://www.wikihow.com; visa tai tik sustiprina įsitikinimą, kad knygos sudarytojai informacijos patikimumo kriterijus buvo ne esminis.
Lengvą kognityvinį disonansą sukelia įspėjimas knygos priešlapyje, draudžiantis knygoje esantį tekstą kopijuoti. Įdomu, ar LT72.LT, civsauga.lt, kam.lt, wikipedia.org, Džeimsas Veslis Rolsas ir kiti žino, kad jų tekstus be „Obuolio“ leidyklos sutikimo draudžiama kopijuoti arba atkurti bet kokiu formatu iš knygos, kurios patys nei leido, nei rengė ir net nežino, kad tokia knyga apskritai yra? Nežinau visų detalių, gal tikrai kiekvienas paimtas tekstas buvo derintas su valstybinėmis institucijomis, tad jei taip yra, atsiprašau už klaidinimą.
Kai kurie knygoje vartojami terminai neatitinka įprastai vartojamų Lietuvoje. Štai skyriaus pavadinimas „Kaip pasigaminti vandens valytuvą“ (p. 209), nors įprastas terminas yra vandens filtras. Kadangi knygoje trūksta vientisumo ir nuoseklumo, vandens filtrus atrandame kitose knygos dalyse, pavyzdžiui, sąraše p. 79, taip pat skyriuje apie vandens filtravimą, distiliavimą ir dezinfekavimą. Nusprendžiau pažiūrėti, ką rodo Google paieška įvedus terminą vandens valytuvas. Google neparodė nė vieno įrenginio vandeniui valyti, bet pateikė begalę nuorodų į reikmenis, skirtus vandeniui nuvalyti plaunant langus. Kitas netikęs terminas – gatavi kareivių daviniai (p. 200): čia kalbama apie karinius sausus maisto davinius, šnekamąja kalba vadinamus sausiakais. Tai greičiausiai vertimo problema, nes junginys pavartotas informacijoje, pateiktoje iš vienintelio nelietuviško šaltinio. Jei kalbame apie lietuviškus sausus maisto davinius, jie taip ir turėtų būti vadinami – sausu maisto daviniu (kad būtų aiškiau, galima pridėti žodį karinis), jei apie amerikietiškus, tuomet jie vadinami Meal Ready-to-Eat arba tiesiogMRE, kuris paprastai verčiamas kaip individualus sausas karinis maisto davinys. Yra visai neišverstų junginių, pavyzdžiui, doomsday, counter-strike arba exit, tiesa, tai pavieniai atvejai. Vis dėlto daugiau problemų kyla dėl netiksliai išverstų terminų.
Tais atvejais, kai tekstas knygoje kopijuotas iš lietuviškų oficialių šaltinių, civilinės saugos terminai vartojami gerai, bėdos prasideda, kai cituojama Džeimso Veslio Rolso knyga. Čia terminai vartojami tokie, kokie buvo parinkti vertėjo. Todėl trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, vienur rašoma, kad ekstremaliose situacijose reikia turėti išlikimo knygų (p. 167), kitur išgyvenimo knygų (p. 92). Vienur nurodoma, kad reikia turėti išvykimo krepšį (p. 71), kitur tas pats dalykas vadinamas kuprine dingimo iš pavojaus zonos atvejui (p. 197). Nurodymuose, kaip vartoti kalio jodido tabletes (p. 130), pažymima, kad toliau bus vartojamas sutrumpinimas KI, tačiau jau kitoje eilutėje ir visoje tolesnėje pastraipoje rašoma kalio jodidas (KI) ir tik vėlesnėje pastraipoje pereinama prie pažadėto sutrumpinimo KI. Turbūt tam, kad skaitytojas priprastų. Žinoma, juokauju, tai greičiausiai bus teksto tvarkytojos nesužiūrėti dalykai.
Gramatikos klaidų, bent jau tokių, kurios badytų akis, neaptikau, apskritai sprendžiant, jų kaip ir neturėtų būti, nes viską buvo suredagavę pirminių tekstų redaktoriai, o paskui knygą peržiūrėjo ir teksto tvarkytoja. Aptariama knyga, kadangi lietuviška, matyt, yra orientuota į Lietuvos kontekstą, nes joje nurodomi svarbūs Lietuvos strateginiai objèktai (p. 29–33), beje, su adresais (kad priešui lengviau būtų?), pasakojama apie lietuviškas priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius (p. 220–221) ir pan. Тačiau netikėtai sužinai, kad kilus ekstremaliai situacijai yra įveiklinami federaliniai įstatymai, Nacionalinė gvardija, arba tave paprotina, kad su savimi reikia turėti iki 1965 m. nukaldintų amerikietiškų sidabrinių dešimties centų monetų (p. 178) ir pan. Esu skaitęs Džeimso Veslio Rolso knygą, tad puikiai suprantu, kad iš jos ir buvo nukopijuotas JAV kontekstas.
Kai kurie duomenys knygoje akivaizdžiai imti iš gana senų šaltinių, pavyzdžiui, pasakojant apie pandemiją viskas paremta paukščių gripo protrūkiais, o COVID-19 lyg ir nebūta. Patingėta paieškoti naujesnės informacijos? Kita vertus, kyla klausimas, kuo ta pandemija čia išvis dėta, jei knyga yra praktinis branduolinės katastrofos, karinių veiksmų bei politinių įvykių vadovas?
Taigi sunku atsikratyti abejonių ne tik dėl sudarytojos kompetencijos, bet ir dėl knygoje išdėstytų pamokymų, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Kas žino, ar kopijuojant tekstus niekas nebuvo iškraipyta ar pamesta? Knygoje vietomis rašoma rekomenduoju, bet visai neaišku, kas yra tas, kuris rekomenduoja, – knygos sudarytoja (tuomet rekomendacija pasitikėjimo nekelia) ar kitas, kopijuojamas, autorius?
Tokiu šiandien svarbiu klausimu kaip civilinė sauga neturėtų būti daroma bet kas ir bet kaip. Lietuvoje yra daug rimtų ir patikimų institucijų, kuriose dirba žmonės, rengiantys ekstremalių situacijų planus ir mokantys, kaip jose elgtis. Šios institucijos gali pateikti autoritetingą informaciją, tačiau „Obuolys“ kažkodėl išleidžia keistai sudurstytą knygą, kurioje, tikėtina, yra klaidinančios informacijos. Mažų mažiausia, ką buvo galima šiuo atveju padaryti, tai duoti knygą peržvelgti specialistams, o dar geriau – reikėjo kreiptis į juos, kad parašytų rimtą knygą. O ši knyga sudaryta žmogaus, kurio bibliografijoje randame tokius leidinius – „Senoji saldžių kepinių knyga“, „Pasaulio pabaigos pranašystės šventuosiuose žmonijos tekstuose“, „Praktinė magija“ ir kitą panašią literatūrą.
GABRIELIUS E. KLIMENKA
Vytauto Didžiojo universitetas
„Gimtoji kalba“, 2025 m. Nr. 3, p. 15–17
Žurnalą leidžia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
© Gabrielius Edvinas Klimenka
© Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka