Siūloma patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus rinkimų komisijų nariams
Pastaraisiais metais Vyriausioji rinkimų komisija gauna nemažai rinkėjų nusiskundimų dėl to, kad dalis rinkimų komisijų narių kai kuriuose regionuose nemoka valstybinės kalbos arba ją moka nepakankamai. Tokios situacijos kelia praktinių problemų užtikrinant sklandų rinkimų procesą, aiškų ir suprantamą bendravimą su rinkėjais, taip pat gali sudaryti prielaidas procedūriniams pažeidimams. Pažymėtina, kad rinkimų komisijų nariai vykdo viešojo administravimo funkcijoms priskirtinas užduotis: organizuoja balsavimą, teikia informaciją rinkėjams apie jų teises ir pareigas, aiškina balsavimo tvarką, nagrinėja rinkėjų prašymus bei skundus, pildo oficialius dokumentus, surašo protokolus ir priima sprendimus. Šių funkcijų tinkamas vykdymas neatsiejamas nuo gebėjimo aiškiai ir taisyklingai vartoti valstybinę kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas asmenims, atliekantiems viešąsias funkcijas, yra svarbus siekiant užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, viešojo administravimo veiklos skaidrumą, vienodą teisės aktų taikymą ir lygias rinkėjų galimybes gauti informaciją valstybine kalba visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu galiojančio Rinkimų kodekso 26 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus rinkimų komisijų nariams, tačiau reikalavimo mokėti valstybinę kalbą nenumato. Tai akcentuojama Rinkimų kodekso pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatoma, kad tik pirmoji kategorija taikoma apylinkių rinkimų komisijų nariams, antroji – apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams.
Valstybinė kalbos inspekcija įsitikinusi, kad tokio mokėjimo lygio neužtenka, todėl siūlo šiuos reikalavimus griežtinti – apylinkių rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams nustatyti antrąją kategoriją, nes jie daugiausia tiesiogiai bendrauja su rinkėjais, atlieka balsavimo procedūras balsavimo dieną (išduoda rinkėjams balsavimo dokumentus, paaiškina rinkėjui balsavimo tvarką, atsako į rinkėjų klausimus), atlieka balsavimo procedūras specialiuose balsavimo punktuose ir kt.
Inspekcija siūlo apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams nustatyti trečiąją (aukščiausią) valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nes apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų nariai ir pirmininkai priima ir tikrina rinkimų dalyvių pareiškinius dokumentus, priima sprendimus dėl rinkimų dalyvių rinkimų programų atitikties teisės aktams, nagrinėja rinkimų dalyvių, rinkėjų pateiktus skundus, atlieka tyrimus, rengia tyrimų pažymas, priima sprendimus. Trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją Inspekcija siūlo nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams ir pirmininkui.