Trečią metų ketvirtį televizijos laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

     Per trečią šių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 7 televizijos laidas, 11 televizijos serialų, 3 animacinius serialus ir 4 sporto transliacijas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų. 

     Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.

Leksikos klaidos

Ne ta reikšme buvo vartojami žodžiai atstatyti, pravažiuoti, teisingai, užskaityti.

Atstatyti nevart. r. „grąžinti, atkurti“:

kai tik ryšys bus atstatytas (=atkurtas), pratęsime;

ar tu bandei autentiškumą kokį atstatyti (=atkurti).

 

Pravažiuoti nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“:

pravažiavę (=nuvažiavę) du apšilimo ratus ir sušildę padangas jie pradėjo pirmą greitą ratą;

per kurią visi stengiasi pravažiuoti (=važiuoti) maksimaliai greitai.

Teisingai nevart. r. „taisyklingai, tinkamai“:

dvi valandas žiūrėjau jutūbą, kad teisingai (=taisyklingai) užsiriščiau mazgą.

Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:

mėginimas buvo nesėkmingas ar neužskaitytas (=neįskaitytas);

neužskaitytas (=neįskaitytas) šis metimas.

 

Buvo vartojami neteiktini vertiniai kas liečia, neužilgo:

kas liečia emocinę sveikatą, (=o dėl emocinės sveikatos) tu esi atvirai pasakiusi;

čia, kur yra darbo kambarys, neužilgo (=greitai; netrukus) taps kambariu mergaitėms;

neužilgo (=greitai; netrukus) pamatysime ir 6-ąjį bėgimą.

 

Gramatikos klaidos

 

Buvo klystama vartojant galininką, įnagininką, vietininką, prielinksnį pas, polinksnius dėka, pagalba, vartojant įvairias formas.

 

Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:

vyksta padovanoti nors dalelę džiaugsmo (=dalelės džiaugsmo);

eikit pabučiuoti senelį (=senelio);

eik į virtuvę ruošt pusryčius (=pusryčių).

 

Galininkas nevartotinas su neiginiu:

nesutelkęs į tai visą savo dėmesį (=viso savo dėmesio).

 

Įnagininkas objektui reikšti nevartotinas su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu pripildyti:

pripildė mano širdį meile ir laime (=meilės ir laimės).

 

Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:

darė šituos namus jaukesniais (=jaukesnius);

netrukdė visai būti labai populiariu (=būti labai populiariam);

moteriai labai svarbu  jaustis apsaugota (=apsaugotai);

tikiuosi, jis taps tradiciniu (=tradicinis).

 

Vietininkas nevartotinas veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti:

negaliu prisipažinti jam meilėje (=kad myliu);

kaip išpešti prisipažinimą meilėje (=meilės prisipažinimą).

 

Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti:

bus padariusi darbą vieno metimo dėka (=vienu metimu).

 

Pagalba nevartotinas priemonei reikšti:

elektros pagalba (=elektra) buvo įžiebtas sietynas;

nušvito elektros lemputė, ir tai nutiko vandens pagalba (=panaudojus vandenį; pasitelkus vandenį).

 

Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:

daug pas jus entuziazmo (=daug turite entuziazmo).

 

Pas nevartotinas su veiksmažodžiu skolintis veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti:

skolintis pas tėvus (=iš tėvų) bloga mintis;

tu šiandien pasiskolinai pas mane (=iš manęs);

jam neteko pas mane (=iš manęs) skolintis;

nereikėjo skolintis pas tėtį (=iš tėčio).

 

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):

lenkiant (=lenkdamas) greitesnius varžovus tu jau turi žiūrėti;

technika genda ne tik stovint, bet ir važiuojant (=stovėdama, bet ir važiuodama).

 

Dauginiai skaitvardžiai nevartotini su daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą:

dvejus (=du) ankstesnius kartus;

per septynerias (=septynias) dienas.

 

Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti:

aštuoniasdešimtieji (=devintas dešimtmetis) Sovietų Sąjungoje buvo valstybinių laidotuvių metai: per kelerius metus vienas po kito amžino poilsio atgulė generaliniai sekretoriai.

 

Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:

viską padariau, ką norėjau, kad nuleisti (=nuleisčiau) kartelę;

kad jį gauti (=norint jį gauti), reikia sumokėti mokesčius;

kad nors kažkaip išsilaikyti (=išsilaikytum), manau, reikia investuoti savo pinigus;

teko bėgti į artimiausią parduotuvę, kad jį pasverti (=jį pasverčiau).

 

Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):

nusimato (=bus) didžiulės permainos.

 

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:

užsiiminėja (=užsiima) padėtį arčiau krepšio;

eina išsimetinėti (=išsimesti) kamuolio;

įveikinėjant (=įveikiant) šią kliūtį viskas ir sprendžiasi;

lygiai taip pat apšylinėja (=apšyla) ir mūsų visos komandos;

žiūrovai po truputėlį apleidinėja (=apleidžia) starto poziciją.

 

Kirčiavimo klaidos

Buvo netaisyklingai kirčiuojamų pasaulio ir Lietuvos vietovardžių.

Áirijos (=Aĩrijos);

Omãne (=Omanè);

Òsle (=Oslè);

Rio de Žaneĩre (=Rio de Žaneirè);

San Diège (=San Diegè);

Sankt Pèterburge (=Sankt Peterbùrge);

Toskãna (=Toskanà);

Viršuliškès (=Viršùliškes);

Krètinga (=Kretingà), už Krètingos (=Kretingõs), Krètingoje (=Kretingojè), į Krètingą (=Krẽtingą).