Pirmą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

Data

2021 04 21

Įvertinimas
5
Eglės-svetainei.jpg

Per pirmus tris šių metų mėnesius Inspekcija patikrino 22 televizijos laidas, 6 sporto transliacijas ir 4 naujienų portalų tinklalaides. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų.

Pateikiame dažniausių klaidų apžvalgą.

Leksikos klaidos

Ne ta reikšme buvo vartojami žodžiai ap(si)jungti, gautis, pakankamai, pa(si)jungti, pilnai, prabalsuoti, praeiti, užskaityti.

Ap(si)jungti nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“:

visa tai apjungia (=sujungia; jungia) gedėjimo, skausmo, susitaikymo su praradimu tema;

motyvas atsikartoja apjungdamas (=suvienydamas) šias dvi temas.

Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:

gavosi (=išėjo) pats geriausias rezultatas;

reikėjo galvoti apie metimą ir jis gavosi (=išėjo) su varžovų priežiūra;

atrodo, viskas gaunasi (=išeina; pavyksta) savaime.

Pakankamai nevart. r. „gana, labai, pernelyg, tikrai“:

situacija visoje Lietuvoje pakankamai skirtinga (=gana skirtinga; labai skirtinga);

tai yra pakankamai didelė (=gana didelė) grupė, kurioje virusas gali plisti;

šiandien tos naujienos pakankamai niūrios (=gana niūrios);

pakankamai (=gana; visai) nedidelis butas;

pakankamai (=gana) originaliai padarytas apšvietimas.

Pa(si)jungti nevart. r. „prijungti; įjungti; privesti“:

pradėsime pasijungę (=įsijungę) planšetes;

galėsim pasijungti (=prisijungti) pas ką nors.

Pilnai nevart. r. „visiškai“:

pilnai (=visiškai) pritariu;

pilnai (=visiškai; iki galo) leidžia kautis.

Prabalsuoti nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“:

jūs dar turite kelias sekundes prabalsuoti  (=balsuoti);

turėsite gražaus laiko prabalsuoti (=balsuoti);

paskutiniai šansai prabalsuoti (=balsuoti);

kad jūs už kažką neprabalsavot (=nepabalsavot, nebalsavot);

Praeiti nevart. r. „nueiti, išeiti, paeiti, eiti“:

praėjai (=perėjai; įveikei) tokius tolimus etapus;

jis tikrai į kitą etapą nepraeis (=nepateks; nepereis).

Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:

negaliu šito gražaus atsakymo užskaityti (=įskaityti);

negaliu užskaityti (=įskaityti) jo kaip teisingo;

 

Gramatikos klaidos

Daryta klaidų vartojant vardininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, prielinksnius pas,, jungiant sakinio dalis, vartojant įvairias formas.

Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:

visokie grybautojai nuolat būna (=visokių grybautojų nuolat būna);

po skafandrais būna ašaros, būna silpnumo akimirkos (=ašarų, būna silpnumo akimirkų);

ar yra kažkokie tyrimai (=kažkokių tyrimų).

Naudininkas nevartotinas konkrečiai laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:

ar jis jau yra priimtas šiai dienai (=šią dieną; dabar);

iki šiai dienai (=iki šiandien; iki dabar) yra prisimenamas;

šiai minutei (=šią minutę) sakyčiau, kad paskutinis liks „Nevėžis“.

Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:

keliauja peržiūrėti šį epizodą (=peržiūrėti šio epizodo);

ji šiandien atėjo čia kurti šventę (=kurti šventės).

Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:

turi užduotį būti naudingu (=naudingas) gynyboje;

vieni tampa geresniais, kiti lieka tokiais pačiais (=vieni tampa geresni, kiti lieka tokie patys);

kaip savo miestą padaryti švaresniu ir tvarkingesniu (=švaresnį ir tvarkingesnį).

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:

nesusimąstome, kodėl jis toks svarbus kiekvienam gyvam organizmui, tame tarpe (=taip pat) ir mums;

prisipažinti sau tame (=tai), kad daug kas gyvenime nepavyko, reikia drąsos;

kokioje sportinėje formoje (=kokios sportinės formos) yra ši komanda;

visi reiškiniai bus normos ribose (=įprasti).

Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:

gyvo garso koncertas buvo prieš pusę metų pas jus (=jūsų gyvo garso koncertas buvo prieš pusę metų);

kaip greitai pas Tatcheridzę keičiasi auklėtinės (=kaip greitai keičiasi Tatcheridzės auklėtinės);

panaši startinė pozicija bus ir pas Elžbietą Kropą (=buvo ir Elžbietos Kropos).

Pas nevartotinas objektui reikšti su kreipimosi veiksmažodžiais:

kreiptis pas gydytoją (=kreiptis į gydytoją).

nevartotinas objektui su priežasties atspalviu reikšti:

man labai džiugu už jį (=dėl jo);

man labai gaila už merginas (=merginų; dėl merginų).

nevartotinas žaidimo, dalyvavimo kokioje nors komandoje reikšme:

keturi žaidėjai, kurie žaidė ir už „Rytą“, ir už „Juventusą“ (=žaidė ir „Ryte“, ir „Juventuse“);

sužaidė oficialius mačus ir už kitų šalių rinktines (=ir kitų šalių rinktinėse).

Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:

o jeigu turėt (=norim turėti) kaip ir miniprevenciją, ką dar vaistinėlėj galim turėt;

jeigu nepabaigti (=jeigu norim nepabaigti; kad nebaigtume) liūdnai, ką galima gero pamatyt.

Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:

gal pavakarieniaut visiems reikia kartu, kad susitvarkyt (=kad susitvarkytų; norint susitvarkyt);

to nepakanka Šiauliams, kad iškovoti (=kad iškovotų) tas pergales.

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):

jis nesikuklina ir nepaisant (=nepaisydamas) nuolatinių rietenų su konservatoriais ir kone prakeiksmų dabar jau siūlo pagalbą;

nepaisant (=nepaisydamas) labai kietos varžovų gynybos Marius Grigonis surenka dviženklį taškų skaičių;

atsiimant (=atsiimdama) „Emmy“ statulėlę kūrybinė grupė dėkojo;

„Rytas“ atsipalaidavo ginantis (=gindamasis);

daug laiko leidžiant (=leisdami) namuose galime dar atidžiau juos patyrinėti.

Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:

keturiose (=ketveriose) olimpinėse žaidynėse;

šešios (=šešerios) rungtynės iš eilės;

devynių (=devynerių) rungtynių atkarpa.

Žodžių junginys tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti:

sveikiname ją ir tuo pačiu (=kartu) baigiame mūsų transliaciją;

gali atsistoti ir išeiti, bet tuo pačiu (=kartu) jis kritikuoja;

jaučiu, kad turite ką atsakyti, bet tuo pačiu (=taip pat) gal galėtumėt atsakyti į tą mano užduotą klausimą;

kaip gražiai kontroliuoja kamuolį, tuo pačiu (=kartu) ir savo kūną.

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:

baiginėjasi (=baigiasi) atakai skirtas laikas;

jis grįžinėjo (=grįžo) nuo baudos aikštelės.

Verstinis pasakymas vietoj to, kad su asmenuojamąja forma nevartotinas:

vietoj to, kad būtų nužygiavusi (=užuot nužygiavusi) iki sutriuškinimo, štai tokiose rungtynėse šventė pergalę;

vietoj to, kad šiek tiek išlauktų ir bandytų blokuoti metimą (=užuot bandęs išlaukti ir blokuoti metimą), jis ten apačioje kepštelėjo per ranką varžovui.

 

Vietovardžių kirčiavimo klaidos

Bel̃grado (=Belgrãdo);

Irkùtske (=Irkutskè);

Tiroliu (=Tiroliù);

Stokholme (=Stòkholme); Stokholmą (=Stòkholmą);

Šalčiniñkų (=Šal̃čininkų);

Širvintų (=Širvintų̃);

Švenčionių (=Švenčionių̃);

Žemaitìja (=Žemaitijà).

 

Kalbos klaidos titruose

Laidų titruose pastebėta nemažai skyrybos klaidų: dažniausiai buvo klysta skiriant prijungiamuosius sakinius, išplėstas dalyvines, pusdalyvines ar padalyvines aplinkybes ir įterpinius, kuriuos sudaro veiksmažodžio bendratis palyginti, išplėstus prielinksnio su junginiais.

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:

pridėjus pora tūkstančių kurie turėjo Covid19 (=tūkstančių, kurie turėjo Covid-19) diagnozę;

vidutinis verslas kuris (=verslas, kuris) kenčia labiausiai;

nežinau kodėl (=nežinau, kodėl) iš grožio specialistų jų reikalauja;

turėsiu laiko apmąstymams kaip (=apmąstymams, kaip) tinkamai žaisti;

Žmonės, sužinoję, kad toje pačioje parduotuvėje kur jie kasdieną perka produktus, kažkas nusipirko bilietą (=parduotuvėje, kur jie kas dieną perka produktus, kažkas nusipirko bilietą);

tą pačią dieną kai (=dieną, kai) ir buvo išridenti <...> skaičių deriniai;

kai žiūrime į perteklines mirtis dabar (=mirtis, dabar) tas skaičius visas perteklines mirtis ir paaiškina;

sausio mėnesį, jei neklystu 113 (=neklystu, 113) iš viso vakarėlių;

atlaisvinimai eis sklandžiai, pamažu kaip numatyta (=pamažu, kaip numatyta).

Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą:

Bet nepasitenkinimui likus už rūmų sienų, kalbėti (=Bet, nepasitenkinimui likus už rūmų sienų, kalbėti arba Bet nepasitenkinimui likus už rūmų sienų kalbėti) stojęs diktatorius aiškina;

bet sustabdžius kitos didesnės įmonės veiklą, jie (=bet, sustabdžius kitos didesnės įmonės veiklą, jie arba bet sustabdžius kitos didesnės įmonės veiklą jie) neturi rinkos.

Įterpiniai, kuriuos sudaro veiksmažodžio bendratis palyginti ir padalyvis palyginus, išplėsti prielinksnio su junginiais, yra lyginamieji ir privalomai išskiriami, pvz.:

Lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis azartiški (=Lietuviai, palyginti su kitomis Europos šalimis, azartiški) tik vidutiniškai;

viskas labai smarkiai paspartės palyginti (=paspartės, palyginti) su dabartine situacija.