Antrą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per antrą šių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 3 televizijos laidas, 1 sporto transliaciją, 13 dokumentinių serialų ir 8 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų. Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip bendrai, gautis, ypatingai, nuimti, nukreipti, pasijungti, praeiti, praplaukti, senai, teisingai, užsipilti.
Bendrai nevart. kaip išvadinis (apibendrinamasis) žodis:
kaip mes bendrai (=apskritai) atrodome tarptautiniame kontekste.
Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:
darome, kad gautųsi (=išeitų) lygios ir švelnios plytos;
tas kažkaip natūraliai gaunasi (=natūraliai išeina; natūraliai pavyksta);
gaunasi (=susidaro) sniego gniūžtės efektas;
niekas iš pirmo karto nesigauna (=nepavyksta.)
Ypatingai nevart. r. „ypač“:
ypatingai (=ypač) didelę svarbą tai turi sportininkams;
šiuo metu esu ypatingai (=ypač; itin) jautri.
Nuimti nevart. r. „nurengti, nuvilkti“:
nuėmiau (=nurengiau; nuvilkau) vaikinui drabužius.
Nukreipti nevart. r. „nusiųsti“:
į upę įšokęs vyras buvo nukreiptas (=nusiųstas) į psichikos sveikatos centrą.
Pasijungti nevart. r. „prisijungti“:
vėliau viską pajungtume (=prijungtume);
galim pajungti (=prijungti) ir dabar.
Praeiti nevart. r. „pereiti, įveikti“:
tai sudėtinga dėl veterinarinių reikalavimų, kaip jūs tai praėjot (=perėjot; įveikėt).
Praplaukti nevart. r. „nuplaukti“:
tie žmonės, kurie rudenį sugalvoja praplaukti (=sugalvoja plaukti) baidarėm, neprisideda.
Teisingai nevart. r. „taisyklingai, tinkamai“:
kaip ją mėsą teisingai (=tinkamai) paruošti;
kaip teisingai (=tinkamai) pašalinti erkę.
Senai nevart. r. „seniai“:
kvadratinės šaknys buvo senai senai (=seniai seniai).
Gramatikos klaidos
Buvo klystama vartojant vardininką, kilmininką, galininką, įnagininką, vietininką, prielinksnius į, pas, už, polinksnius dėka, pagalba, vartojant įvairias formas.
Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:
tai nėra tiktai kažkokios spalvos, drugeliai ir tie spalvoti vienaragiai, bet ten yra ir tokios ir tamsesnės prasmės (=yra ir tokių ir tamsesnių prasmių).
Kiekio reikšmės daiktavardžių kilmininkas nevartotinas su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu daugiau lyginamajai kiekybei reikšti:
kurių kiekviena sveria daugiau kilogramo (=sveria daugiau kaip kilogramą).
Galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų ar dalykų kiekiui reikšti:
gyvūnai įgyja įvairiausias savybes (=įvairiausių savybių), kad Žemėje galėtų orientuotis;
nereikia kalbėt apie mažus investuotojus, kurie padarė klaidas (=klaidų).
Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
vyksta ką nors (=ko nors) pristatyti;
ugniagesys, vykstantis gesinti gaisrą (=vykstantis gesinti gaisro);
žengė į sceną atlikti dainą (=atlikti dainos).
Galininkas nevartotinas objektui reikšti su veiksmažodžiui atstovauti:
atstovauju visas moteris (=atstovauju visoms moterims).
Galininkas nevartotinas objektui reikšti su veiksmažodžiu klausyti(s):
jų dainas mes klausysimės dar kartelį (=jų dainų mes klausysimės dar kartelį);
šitą dainą (=šitos dainos) tu esi klausiusi ne kartą ir ne du.
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:
kas jį padarytų laimingu (=laimingą);
būti stipriu, vikriu ir karingu (=būti stipriam, vikriam ir karingam) anksčiau Naujosios Gvinėjos vyrui buvo gyvybiškai svarbu;
tapau bejėgiu (=bejėgis);
tapau jiems nenaudingu (=nenaudingas).
Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiu būdvardžiu turtingas:
tos žolelės turtingos įvairiais mineralais (=tos žolelės turi daug įvairių mineralų; tose žolelėse yra daug mineralų; tose žolelėse gausu mineralų)
Įnagininkas nevartotinas su pripildymą reiškiančiu veiksmažodžiu prisotinti:
pupelės prisotina dirvą azotu (=azoto).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
kame yra (=kur problema; kokia problema) problema, kad SAM nekomentuoja;
kame (=kokia) buvo pagrindinė bėda;
su atrankomis viskas tvarkoje (=viskas gerai).
Vietininkas nevartotinas būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti:
to rezultate (=dėl to) ant kūno atsiranda vis daugiau ir daugiau baisių ataugų.
Vietininkas nevartotinas išskirčiai ar priskirčiai reikšti:
važiuoja ir automobiliais tame tarpe (=važiuoja ir automobiliais tarp jų; važiuoja taip pat ir automobiliais).
Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti:
ir tai jiems pavyko Žemės magnetinio lauko dėka (=pavyko dėl Žemės magnetinio lauko);
elektros dėka (=dėl elektros) signalai keliauja nervų sistema.
Į nevartotinas laiko tarpui, per kurį kartojasi veiksmas, reikšti:
Daug rūkot? Pusę pakelio į dieną (=Pusę pakelio per dieną).
Pagalba nevartotinas priemonei reikšti:
šį magnetinį lauką aptinka kompaso pagalba (=aptinka naudodami kompasą);
su žalėsių pagalba (=naudodami žalėsius) mano virėjai sužinojo.
Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:
tokia forma laikoma gražia, beveik kaip pas Jus (=kaip Jūsų);
jei pas ką nors rankose ginklas (=jei kas nors rankose turi ginklą), tau galas;
pas ką yra geras žibintas (=kas turi gerą žibintą).
Už nevartotinas objektui su priežasties atspalviu reikšti:
džiaugiuosi už juos (=džiaugiuosi jų sėkme; džiaugiuosi jais).
Už nevartotinas apibendrintai vietai pagal darbo priemonę reikšti:
sėdu už (=sėdu prie) kokio nors seno automobilio vairo.
Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:
jeigu važiuot, skrist (=važiuotume, skristume) į kažkokią šalį, tai reiktų pasiimti jų daug;
jeigu kalbėt (=kalbėtume) apie tas keliones, iš tikrųjų labai logiškai skamba.
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose:
paprastai dirbant (=dirbdamas) modeliu turi nustumti savo principus;
ar esi susidūrusi su šiais stereotipais šiuo metu dirbant (=dirbdama) toje srityje;
permesta medinė lenta, kuria perėjus (=perėjęs) iš karto šoki ant lovos.
Veiksmažodžių numatyti, žiūrėti sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):
nusimato (=laukia; bus) ilga diena;
prancūzai sunkiai žiūrėjosi (=į prancūzus sunku buvo žiūrėti; prancūzai prastai atrodė);
kraupokai žiūrisi (=atrodo) incidentas.
Kirčiavimo klaidos
Kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus pasaulio vietovardžius:
Euròpa (=Europà);
Jorkšỹro (=Jòrkšyre), Jorkšyrè (=Jòrkšyre);
Lìce (=Licè).