Paskutinį metų ketvirtį televizijos laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

Data

2022 01 21

Įvertinimas
1
2021 m. IV ketvirtis, nuotrauka.jpg

Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius Inspekcija patikrino 26 televizijos, 1 radijo laidą ir 3 televizijos serialus. Pastebėta daug leksikos, gramatikos, kirčiavimo klaidų.

Pateikiame tik būdingesnių klaidų apžvalgą.

 

Leksikos klaidos

 

Ne ta reikšme buvo vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti, pavesti, pilnai, teisingas, užskaityti.

 

Apjungti nevart. r. „suvienyti“:

paroda, kuri apjungė (=sujungė) ir profesionalius dailininkus, ir liaudies meną.

 

Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:

daug tau nesigaus (=neišeis, nepavyks);

šįkart taip gavosi (=išėjo), kad mes jau turim finalistus.

 

Nusiimti nevart. r. „nusivilkti“, „nusijuosti“, „nusirišti“:

prašė nusiimti (=nusijuosti; nusirišti) prijuostę;

nusiimsiu (=nusivilksiu) šį nuostabų švarkelį.

 

Pavesti nevart. r. „nuvilti, apvilti“:

negali pavesti (=apvilti; nuvilti) savo kolegų.

 

Pilnai nevart. r. „visiškai“:

pilnai (=visiškai) ralio varžyboms paruoštą automobilį.

 

Teisingas nevart. r. „tinkamas“:

daugiausia lemia teisingas (=tinkamas) pašaras.

 

Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:

užskaitau (=įskaitau) tavo atsakymą;

užskaitome (=įskaitome) šį atsakymo variantą;

galim užskaityti (=įskaityti) tuos penkis taškelius;

užskaitysim (=įskaitysim) 4 taškus.

 

Gramatikos klaidos

 

Daryta klaidų vartojant vardininką, naudininką, galininką, vietininką, prielinksnius ant, pas, už, polinksnius dėka, pagalba, vartojant įvairias formas.

 

Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui reikšti su veiksmažodžiu būti (yra, buvo …):

yra kokie nors požymiai (=kokių nors požymių), kurie gali išduoti apie artėjantį smurtą;

baiminasi, kad jų vaikams bus kažkokie šalutiniai poveikiai (=kažkokių šalutinių poveikių).

 

Naudininkas nevartotinas su siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui reikšti:

kviesis pokalbiui (=kviesis pokalbio; kviesis į pokalbį);

kviečiu žadėtai kelionei po pasaulį (=kviečiu į žadėtą kelionę po pasaulį).

 

Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:

tavo santykiai šiai dienai (=šiandien; dabar) yra pasibaigę;

yra priešingai, nei šiai dienai (=nei šiandien) mes galime matyti naujuose namuose;

Albina šiai dienai (=šiandien) neįsivaizduoja gyvenimo be savo sūnaus.

 

Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:

buvo naudojamas gyvsidabris veltinio sutvirtinimui (=veltiniui sutvirtinti);

priemonė skirta garo nuleidimui (=garui nuleisti).

 

Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:

einame lankyti ligonius (=ligonių);

keliauk uždavinėti klausimus (=keliauk uždavinėti klausimų).

 

Galininkas nevartotinas su neiginiu:

stirną (=stirnos) taip lengvai ir nepavysi;

visus šokoladus mato, kuriuos nemato (=kurių nemato), jinai užuodžia.

 

Galininkas nevartotinas su veiksmažodžiu kenkti (pakenkti):

ar ši nauja atmaina kaip nors gali smarkiai pakenkti visą kalėdinį laikotarpį (=pakenkti visam kalėdiniam laikotarpiui; paveikti visą kalėdinį laikotarpį).

 

Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti:

daug jų išnyko istorijos bėgyje (=ilgainiui; laikui bėgant);

keturiolikos dienų laikotarpyje (=keturiolika dienų) Katla drebėjo maždaug tris kartus aktyviau.

 

Ant nevartotinas laikui reikšti:

ant trečio klausimo (=per trečią klausimą) jau tave pakvies.

 

Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti:

yra vienas iš šiuolaikinių medicinos studijavimo metodų, kurio dėka (=kurį taikant) lengviau įgyjami įgūdžiai.

 

Pagalba nevartotinas priemonei reikšti:

kuriuos pavyks pašalinti kompiuterio pagalba (=kompiuteriu);

suprojektuoti keturi švieslangiai, jų pagalba (=per juos) dienos metu buvo apšviečiamos tamsiosios erdvės.

 

Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:

poreikiai pas Jus (=Jūsų poreikiai) yra itin maži;

to pykčio kiek pas Aušrinę (=kiek to pykčio turi Aušrinė);

pas visus taškų daugiau negu pas jus (=visi turi daugiau taškų negu jūs).

 

nevartotinas apibendrintai vietai pagal darbo priemonę reikšti:

sėda už vairo (=sėda prie vairo).

 

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):

priartėjus (=priartėjęs) prie jų netenki žado;

čiuožiant (=čiuoždamas) snieglente pamiršti bet kokias bėdas;

medikas neretai privalo nepasiduoti emocijoms ir pasitelkus (=pasitelkęs) visus organizacinius sugebėjimus suvaldyti išties ekstremalias situacijas.

 

Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:

specialiai tempei tą laiką, kad parodyti (=kad parodytum);

siūlote apskritai nesikalbėti su Lukašenka, kad išspręsti šitą krizę (=kad būtų išspręsta ši krizė);

išlėkėt į koridorių, kad išsikviesti (=išsikviestumėte) pagalbą;

tam, kad patikrinti (=patikrinčiau), ar jis nebuvo daužtas;

ko Jums trūktų, kad pasirūpint (=pasirūpintumėte) mama.

 

Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:

jeigu sėdėti (=sėdėtum) už truputėlį aukštesnio, tai galbūt nebūtų tiek daug vietos.

 

Su priesaga -ėjas nedaromi daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas:

skundžiasi elektriniais langų pakėlėjais (=pakėlikliais; kėlikliais).

 

Jungtukas ir nevartotinas prieveiksmių stiprinamojoje konstrukcijoje:

Jums tai turi būti labai ir labai (=labai labai) aktualu.

 

Kirčiavimo klaidos

 

Buvo netaisyklingai kirčiuojamų valstybių ir jų sostinių pavadinimų, Lietuvos vietovardžių.

 

Euròpa (=Europà)

Kambòdža (=Kambodžà);

Vokietìja (=Vokietijà);

Alỹtus (=Alytùs);

Kláipėda (=Klaĩpėda);

su Panemùne (=Panemunè);

Raseĩniai (=Raséiniai);

Stelmùžės (=Stel̃mužės) ąžuolas;

Trakų̃ (=Trãkų).

 

Kalbos klaidos titruose

 

Laidų titruose pastebėta rašybos ir skyrybos klaidų: buvo rašomos netaisyklingos kabutės, niekaip neišskiriami simboliniai pavadinimai, ne pagal taisykles rašomos pavardės; klysta skiriant neišplėstas dalyvines, pusdalyvines ar padalyvines aplinkybes, prijungiamuosius sakinius.

 

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje rašomi devynetukai, viršuje – šešetukai):

tinklo “Benu“ (=tinklo „Benu“);

FILMO “ŽAIZDOS ŽEMĖS MŪSŲ“ (=FILMO „ŽAIZDOS ŽEMĖS MŪSŲ“);

“Klauskite daktaro“ (=„Klauskite daktaro“) feisbuko paskyroje.

 

Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:

UAB Uponor vadovas (=UAB „Uponor“ vadovas; UAB Uponor vadovas);

CAPITAL Architects ir Z500 Lietuva vadovas (=„CAPITAL Architects“ ir „Z500 Lietuva“ vadovas; CAPITAL Architects ir Z500 Lietuva vadovas).

 

Dvi savarankiškos to paties asmens pavardės jungiamos brūkšneliu be tarpelių:

Mažena Mackoit Sinkevičienė (=Mackoit-Sinkevičienė);

VIKTORIJA BARTKUTĖ VYŠNIAUSKIENĖ (=BARTKUTĖ-VYŠNIAUSKIENĖ).

 

Viena neišplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė kableliais neskiriama:

ir, pamedžiojusios, randa (=ir pamedžiojusios randa) kelią atgal;

Treniruojant, katės pamažu pripranta (=Treniruojant katės pamažu pripranta).

 

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:

nesvarbu ar (=nesvarbu, ar) tai būtų vyras, ar moteris.