Paskutinį metų ketvirtį televizijos laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per paskutinį 2023 metų ketvirtį Inspekcija patikrino 23 televizijos ir 4 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos, kirčiavimo klaidų.
Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip bendrai, senai, dėkingas, stebima, teisingai,užskaityti.
Bendrai nevartotinas kaip išvadinis (apibendrinamasis) žodis; jis keistinas prieveiksmiu „apskritai“:
kalbant bendrai (=apskritai) apie sanatoriją;
bendrai (=apskritai) emocinių iššūkių patiria 65 procentai apklaustųjų;
o kaip jaučiamės bendrai (=apskritai).
Dėkingas nevart. r. „palankus, tinkamas, geras“:
terminalo padėtis – dėkinga (=palanki; gera).
Senai nevart. r. „seniai“:
norėjau senai (=seniai) jus abu pakalbint;
visai nesenai (=neseniaĩ) prasidėjo;
visai nesenai (=neseniai) turėjau;
nesenai (=neseniai) pamoką vedė robotas.
Neveikiamojo dalyvio forma stebimas nevartotina reikšme „yra“:
apie tai, kokia situacija stebima (=yra) fronte;
tai nėra masinis reiškinys, bet tam tikra tendencija stebima (=yra).
Teisingai nevart. r. „tinkamai; taisyklingai“:
kaip teisingai (=tinkamai; taisyklingai) gaminti vėdarus;
kalbėsime apie tai, kaip teisingai (=taisyklingai; tinkamai; gerai) susiprojektuoti ir pasirinkti baldus namams.
Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:
negaliu užskaityti (=negaliu įskaityti; negaliu priimti);
užskaitome (=įskaitome) tašką.
Gramatikos klaidos
Daryta klaidų vartojant naudininką, galininką, vietininką, polinksnį dėka, vartojant įvairias formas.
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:
atiduodi testavimui (=testuoti).
Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:
pagal statistiką, šiai dienai (=šiandien; šiuo metu) kiek tokių vairuotojų būtų, kurie netektų teisės;
ką šiandien dienai (=šiandien; dabar) matom;
šiandien dienai (=dabar; šiuo metu) jau naudojat pamokose;
ar šiandien dienai (=ar šiandien; ar šiuo metu) Konstitucija yra baigtinis dokumentas.
Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
atvyksta atgauti jėgas (=jėgų);
važiuokime nusiplauti automobilį (=automobilio);
juos palaikyti atėjo (=jų palaikyti atėjo);
eikime apkabinti artimuosius (=artimųjų).
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:
tik svajonės visada mus daro gaivališkais ir jaunais (=gaivališkus ir jaunus);
kodėl svarbu įmonėms būti tvariomis (=tvarioms).
Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti:
į ką pagrinde (=apskritai) reiktų atkreipti dėmesį.
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
esate dinaminiame važiavimo režime (=važiuojate dinaminiu režimu).
Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti:
inicijavo komandos spurtą, kurio dėka (=dėl kurio; kuriuo pasinaudojęs) lyderis stojo mesti baudos metimų.
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):
dvidešimt penkerius jis skiria šiai profesijai puoselėti vis ieškant (=ieškodamas) naujų krypčių;
kalbantis (=kalbėdamas) su žmogumi tame pokalbyje tu dalyvauti nelabai nori;
prieš pat išmetant (=išmesdamas) kūdikį jis pats paskambino Bendrajam pagalbos centrui;
atėjus (=atėję) tuo metu, kai yra maženė paklausa, mes galime paslaugą, produktą gauti šiek tiek pigiau;
įkišus (=įkišęs) ranką gali ištraukt auksą arba sudegti.
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:
kol kas dar pralaiminėjate (=pralaimite; atsiliekate);
dabar pralošinėjate (=atsiliekate), pirmauja Dovilės komanda.
Kirčiavimo klaidos 193
Kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus Lietuvos vietovardžius:
Bebrùsų (=Bebrusų̃), Bebrùsuose (=Bebrusuosè);
Domeikãvoje (=Domeĩkavoje);
Jùrbarke (=Jurbarkè);
Kernãvę (=Ker̃navę);
Keturiasdešimtiẽs (=Kẽturiasdešimties) Totorių kaime;
Leipãlingis (=Léipalingis);
Rokantìškės (=Rõkantiškės);
Šalčiniñkų (=Šal̃čininkų);
Verkių̃ (=Vérkių);
Vileikių̃ (=Vileĩkių) kaime (Kelmės r.);
Žuviñto (=Žùvinto).