2025-01-07

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

Per ketvirtą 2024 m. metų ketvirtį Inspekcija patikrino 19 televizijos laidų, 2 specialiąsias laidas, 1 sporto transliaciją, 6 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų.

Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.

Leksikos klaidos

Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip išpildyti, išpulti, iššaukti, ypatingai, pilnai, praeiti, sekantis, senai.

Išpildyti nevart. r. „įvykdyti, atlikti“:

išpildė (=įvykdė; atliko) darbais tai, ko norėjo prieš rungtynes.

Išpulti nevart. r. „pasitaikyti“:

išpuolė (=pasitaikė) laisvas savaitgalis.

Iššaukti nevart. r. „sukelti“:

kokios buvos emocijos, kurias jūs siekėte iššaukti (=sukelti) savo lankytojams.

Ypatingai nevart. r. „ypač“:

ypatingai (=ypač; itin) didžiuojasi raitele;

išsikepsime ypatingai (=ypač; itin; labai) gardžių blynų.

Pilnai nevart. r. „visiškai, iki galo“:

ji pilnai (=visiškai; galutinai) įsitraukė į Rusijos karą Ukrainoje;

realiai neatsako nė į vieną klausimą pilnai (=iki galo).

Praeiti nevart. r. „pereiti, patekti“:

nelaidoja vilčių, kad praeis (=pereis; pateks), nes reikia septynių procentų;

labai nedidele persvara partija yra praėjusi (=įveikusi; perėjusi) tą barjerą;

mes matom, kad jisai praeina (=patenka) į antrą turą.

Sekantis nevart. r. „būnantis, einantis tuoj po to“:

prieikime prie sekančio (=kito) klausimo;

kvietimas dabar su vėliau seksiančia naryste (=su vėlesne naryste).

Senai nevart. r. seniai“:

senai (=seniai) matėmės;

nesenai (=neseniai) duris atvėrė;

nesenai (=neseniai) perskaičiau.

Buvo vartojami verstiniai junginiaiir taip, prie ko:

ir taip (=taigi), o dabar jau įdomu;

ir taip (=taigi), ponios ir ponai, pasveikinkit mūsų svečią;

ir taip (=taigi), mielieji, sutikite;

ir taip (=taigi), mielieji, štai ir yra dabar išbandymas;

Koks aš darbdavys? Aš ne prie ko (=Aš niekuo dėtas).

Gramatikos klaidos

Daryta klaidų vartojant kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, prielinksnius pas, už, polinksnį pagalba, vartojant įvairias formas.

Kilmininkas nevartotinas su veiksmažodžiu prieiti siekiamajam dalykui reikšti:

prieinu išvados (=prie išvados; išvadą).

Kilmininkas nevartotinas su veiksmažodžiu pasiekti siekiamojo dalyko visumai reikšti:

pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų (=užsibrėžtus tikslus).

Naudininkas nevartotinas konkrečiai laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:

apie e. sportą šiai dienai (=šiandien; dabar) yra ne mažiau įdomu kalbėtis;

buvo klaidų, kurių šiandien dienai (=šiandien; dabar) nekartotumėt;

šiandien dienai (=dabar; šiandien; šiuo metu) tas visas judėjimas yra išsikvėpęs;

šiandien dienai (=šiandien; dabar) komandos narys.

Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:

einam nusiplauti rankas (=rankų);

pareisim daryt padažą (=padažo).

Galininkas nevartotinas su neigiamuoju veiksmažodžiu:

sezono pradžios rezultatai gal tą (=to) neparodo.

Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:

ligą padaryti kur kas švelnesne (=švelnesnę);

greičiausiai tokiu (=toks) ir bus;

reikia būti reprezentatyviu, komunikabiliu (=reprezentatyviam, komunikabiliam);

leidžia užaugti augalams didesniais (=didesniems);

ar mėgstat būt matomu (=matomas);

padėjo Lietuvai tapti nepriklausoma (=nepriklausomai) nuo Rusijos šantažo.

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:

jiedu šoke (=jiems šokas);

visa Lietuva yra šoke (=visai Lietuvai šokas);

kainos išliks tame stabiliame lygyje (=išliks stabilios);

tikėkimės, kad viskas yra tvarkoje (=kad viskas yra gerai);

pasidžiaugti, kad viskas yra tvarkoje (=kad viskas gerai);

čia irgi viskas tvarkoje (=čia irgi viskas gerai).

Vietininkas nevartotinas išskirčiai ar priskirčiai reikšti:

konfliktas įvairiose valstybėse, tame tarpe (=tarp jų; taip pat) ir Lietuvoje, sulaukia daugybės skirtingų reakcijų.

Vietininkas nevartotinas ypatybės turėtojui ar būsenos patyrėjui reikšti:

norime savo vaikuose (=vaikams) ugdyti tam tikras savybes, tam tikras vertybes.

Pagalba nevartotinas priemonei reikšti:

šildymas vyksta infraraudonųjų spindulių pagalba (=infraraudonaisiais spinduliais).

Pas nevartotinas veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiu kreiptis:

kaip suprasti, kad aš jau turėčiau kreiptis pas specialistą (=į specialistą).

Už nevartotinas objektui su priežasties atspalviu reikšti:

socialdemokratai labiau džiaugėsi už liberalus negu už savus (=labiau džiaugėsi liberalų negu savo sėkme).

Už nevartotinas apibendrintai vietai pagal darbo priemonę reikšti:

jį pamatyti už (=prie) automobilio vairo nesiseka niekam.

Dauginiai skaitvardžiai nevartotini su daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą:

iš jų septyniasdešimt trejos (=trys) vadinamosios profesionalios prakartėlės.

Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:

tik dvi (=dvejas) Eurolygos rungtynes.

Veiksmažodžiai ar jų formos su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:

šalta oro masė pamažu atsitraukinės (=atsitrauks).

Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:

tiek mažai reikėjo, kad suvokti (=suvoktum);

ką reikia padaryti „Maccabi“, kad sugrįžti (=kad sugrįžtų; norint sugrįžti).

Padalyvis su jungtuku jeigu nevartotinas sąlygai reikšti:

jeigu vertinant (=jeigu vertintume) labai realistiškai, kiek dar tikitės;

jeigu jau kalbant (=kalbėtume) apie šią dieną, tai galima sakyti;

jeigu taip vertinant (=vertintume), tai kokia yra jos savikaina.

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):

ar būnat griežta vertinant (=vertindama) kitų darbus;