Pirmą metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per pirmą šių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 21 televizijos laidą, 3 specialiąsias laidas, 5 sporto transliacijas ir 6 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo, o titruose ‒ rašybos ir skyrybos klaidų.
Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose pastebėta ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip apjungti, atrestauruoti, gautis, išpildyti, išsireikšti, nusiimti, patalpinti, pasijungti, pasikrauti, pastoviai, skaitytis.
Apjungti nevart. r. „sujungti“:
šios dvi gimnazijos vėl buvo apjungtos (=sujungtos).
Atrestauruoti nevart. r. „restauruoti“:
ant naujai atrestauruotų (=restauruotų) grindų.
Gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme:
pažiūrėkit, kas gaunasi (=išeina);
man nesigauna (=neišeina);
pažiūrėsit, kas gausis (=išeis; bus);
žiūrėsim, kas iš to gausis (=išeis).
Išpildyti nevart. r. „įvykdyti, įgyvendinti“:
šių reikalavimų išpildyti (=įvykdyti) nesugebėjo;
tiksliai išpildytas (=įvykdytas; įgyvendintas) sumanymas.
Išsireikšti nevart. r. „pasakyti“:
jeigu taip galima išsireikšti (=pasakyti).
Nusiimti nevart. r. „nusirengti“:
ir švarką nusiimdavo (=nusirengdavo).
Patalpinti nevart. r. „skelbti“:
patalpintas (=paskelbtas) vaizdo reportažas.
Pasijungti nevart. r. „prisijungti, įsijungti“:
tuoj pasijungsime ir į apylinkes (=prisijungsime prie apylinkių) Vilniaus mieste;
čia bus nemažai pasijungimų su štabais (=prisijungimų prie štabų);
kas tokios neturi, pasijunkite (=įsijunkite) 200 laipsnių.
Pasikrauti nevart. r. „krautis, įsikrauti“:
namie pasikrausit (=įsikrausit), jei turit stotelę;
akumuliatorius turėtų pasikraut (=įsikraut) per pusvalandį;
gali pasišildyti ar pasikrauti (=įsikrauti) telefonus.
Pastoviai nevart. r. „nuolat“:
šitaip sėdint pastoviai (=nuolat) ant kėdės;
pastoviai (=nuolat) kartoja Mažvydas.
Skaitytis nevart. r. „laikyti“:
o ketvirtadienis skaitosi rami diena (=laikomas ramia diena).
Buvo vartojami neteiktini vertiniai ant tiek, viso, svetimybė berods.
Ant tiek neteiktinas verstinis žodžių junginys, vietoj jo vartotina „taip, tiek, toks“:
ant tiek blogai ir ant tiek trūksta oro (=tiek blogai ir taip trūksta oro);
čia retai būna ant tiek (=būna toks) stiprus skausmas;
vanduo dar ant tiek (=toks) šaltas.
Viso nevartojamas bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti, jis keistinas „iš viso“:
jose viso žaidė (=jose iš viso žaidė) dvi su puse minutės;
viso (=iš viso) 9 jau dabar;
viso (=iš viso) Butkevičiaus sąskaitoje 10 taškų;
varžovai viso (=iš viso) yra pataikę 23;
jau viso (=iš viso) yra atlikęs 857 rezultatyvius perdavimus.
Berods – nevartotina svetimybė, vietoj jos tinka žodžiai „tikriausiai, veikiausiai“:
kitų yra po porą, berods (=tikriausiai);
berods, (=tikriausiai) sakėt;
neturim Palangos, berods (=tikriausiai).
Gramatikos klaidos
Kilmininkas nevartotinas, kai objektas neskaidomas:
tos pražangos gali turėti labai didelės įtakos (=didelę įtaką).
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:
naudoja plastikinę arba stiklinę lentelę mėsos pjaustymui (=lentelę mėsai pjaustyti);
mėsos pjaustymui (=mėsai pjaustyti) aš naudoju seną, gerą plastikinę lentelę.
Naudininkas nevartotinas konkrečiai laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:
šiai minutei (=šią minutę; šiuo metu) ji nesako;
šiai dienai (=šiandien) kaip Jūs sakytumėt;
šiai akimirkai (=šią akimirką; šiuo momentu; dabar) Jūsų varžovas Arvydas Vaitkus.
Galininkas nevartotinas su neiginiu:
jis neveikia jų kalcio apvalkalus (=apvalkalų).
Galininkas nevartotinas paskirčiai reikšti:
antibiotikai, skirti naikinti šias bakterijas (=skirti šioms bakterijoms naikinti);
milteliai naudojami padidinti skrandžio rūgštingumą (=skrandžio rūgštingumui padidinti).
Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
atvyko ne tik pieną (=pieno) dalinti;
savo valią (=valios) prie balsadėžių atėjo išreikšti.
Galininkas nevartotinas objektui reikšti su veiksmažodžiu atstovauti:
atstovauja stambiuosius ūkininkus (=stambiesiems ūkininkams);
atstovauja smulkius ir šeimos ūkius (=smulkiems ir šeimos ūkiams);
kas ką (=kam) atstovauja;
mūsų (=mums) niekas neatstovauja.
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:
kas jį padaro fantastišku (=fantastišką);
daro situaciją dar blogesne (=blogesnę);
buvęs rezultatyviausiu žaidėju Ignas Brazdeikis tokiu (=toks) ir yra;
padarė orkestrą tokiu geru (=tokį gerą);
paskatinti piliečius būti aktyviais (=aktyvius).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
atriša jai rankas Europos ir viso likusio pasaulio lygmenyje (=lygmeniu);
gal tame čia buvo didžiausia gėda (=gal čia buvo didžiausia gėda);
čia Jums viskas tvarkoj (=gerai);
viskas tvarkoj (=gerai);
gerai, tvarkoj (=tvarka).
Sustabarėjęs verstinis vietininkas pagrinde nevartotinas būdui reikšti:
nuoširdžiai skatinu, ir pagrinde dėl to (=ir daugiausia dėl to);
ji tapo populiaria dizainere pagrinde dėl to (=iš esmės dėl to), kad egzistuoja.
Sustabarėjęs verstinis vietininkasbėgyje nevartotinas laikui reikšti:
Lietuvoje saulės nebūna daug metų bėgyje (=per metus).
Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:
krūviai pas jį dideli (=krūviai jo dideli);
dvi pražangos pas Teilorą jau yra (=dvi pražangas Teiloras jau turi).
Prieš nevartotinas su veiksmažodžiu gintis veiksmo objektui reikšti:
sunku prieš bendraklubį (=nuo bendraklubio) apsiginti.
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):
aptarus (=aptarę) laimėtojus „Grammy“ apdovanojimuose persikelkime į kitą kategoriją;
regionai susiburia atsižvelgiant (=atsižvelgdami) į tam tikrus interesus;
norint (=norėdami) atsakyti į šį klausimą turime pažvelgti iš istorinės perspektyvos;
prieš startuojant (=startuodami) mes pasiruošėm jaukus;
atvažiavus (=atvažiavęs) aš radau jauną vyrą;
prieš užduodant (=užduodamas) pirmą klausimą aš papasakosiu;
ruošiantis (=ruošdamasi) šiai laidai pastebėjau;
pamačius (=pamatę) suprastumėte, apie ką aš kalbu;
apie romantišką maršrutą, kuriuo einant (=eidami) susipažinsime;
turi rinkti norint (=norėdamas) patekti į aštuntuką.
Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:
išlipdavot į lauką tam, kad įkvėpt, išpūsti dūmus, įkvėpt oro (=kad įkvėptumėte, išpūstumėte dūmus, įkvėptumėte oro);
kitaip tariant, kad dar labiau neerzinti (=neerzintų) Putino;
surinkta pakankamai įrodymų, kad naikinti Seimo nario mandatą (=kad būtų naikinamas Seimo nario mandatas);
tam, kad laimėti (=laimėtų) rinkimus, reikia surinkti.
Bendratis su jungtuku jeigu nevartotina sąlygai reikšti:
jeigu pasakyt (=jeigu reikėtų pasakyt), kur gaudyti, rekomenduočiau;
o jeigu grįžt (=grįžtume) atgal į tuos laikus, kuomet pats dar vaikščiojot į mokyklą;
jeigu kalbėt (=kalbėtume) apie rinkėjus, šita rinkimų apylinkė yra viena mažiausių;
jeigu rinktis (=rinktume) Visvaldui Matijošaičiui konkurentus, matyti, kad jais galėtų būti;
jeigu taip pagalvojus (=pagalvotume), ilgą laiką mus karo reikalai domino.
Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):
neblogas vakarėlis nusimato (=numatomas; laukia);
kokie pakeitimai dar nusimato (=kokių pakeitimų dar numatyta);
didelį koncertą, kuris nusimato (=numatomas) šį pavasarį.
Dauginiai skaitvardžiai nevartotini su daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą:
per pastarąsias dvejas (=dvi) savaites.
Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abiformos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:
aštuonios (=aštuonerios) rungtynės;
keturių (=ketverių) rungtynių serijos;
sužaisti dvi (=dvejas) tokias geras rungtynes.
Verstinis pasakymas vietoj to, kad su asmenuojamąja forma vartoti neteiktinas:
modeliai, vietoj to, kad dėvėtų kūną labai smarkiai aptempiančias sukneles (=užuot dėvėję kūną labai smarkiai aptempiančias sukneles), dėvėjo tai;
vietoj to, kad dar kartą galvotume (=užuot dar kartą galvoję), galbūt padarytume.
Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti:
šis 90-ųjų metų (=dešimtojo dešimtmečio) įvaizdis;
prisimename 90-uosius (=dešimtąjį dešimtmetį) ir lietuvišką televiziją.
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:
mūsų laikas baiginėjasi (=baigiasi);
neatsimenu, ar kada tokios apimties darbą esu pristatinėjęs (=pristatęs);
jei ne tos traumos, būtų įtraukinėjamas (=įtraukiamas) į pagrindinę komandą.
Daug-, daugia- dėmenis turintys būdvardžiai vartojami be priesagos -inis:
veikia modernus daugiafunkcinis (=daugiafunkcis) sporto aikštynas.
Samplaika taip kad nevartotina padariniui ar išvadai reikšti:
taip kad (=taigi) šiandien aš noriu su jumis pasidalinti;
taip kad (=taigi) užsukite pas mus;
taip kad (=taigi) šiandien viskas;
taip kad (=taigi) kai pradės plaukti daugiau balsų, gali irgi rezultatai pasikeisti;
taip kad (=taigi) paruoškite jas iš anksto.
Žodžių junginys tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti:
nukenčia dizainas ir, aišku, tuo pačiu (=aišku, kartu) nukenčia kokybė;
jis yra Paryžiaus operos meno vadovas ir tuo pačiu (=ir kartu) jis įkvėpė;
turės ir daugiau galimybių rinkti taškus, ir tuo pačiu (=ir kartu) pats žais aktyviau;
švenčia dar vieną pergalę ir tuo pačiu įsitvirtina (=ir kartu įsitvirtina) pirmojoje vietoje.
Kirčiavimo klaidos
Kaip matyti iš apžvalgos pradžioje pateiktos diagramos, kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus valstybių ir jų sostinių pavadinimus, Lietuvos vietovardžius:
Áirijoje (=Aĩrijoje);
Argentìna (=Argentinà);
Vokietìja (=Vokietijà);
Berlynè (=Berlýne);
su Dèliu (=Deliù);
Alỹtus (=Alytùs), su Alỹtumi (=Alytumì);
Anỹkščių (=Anykščių̃);
Ignalìna (=Ignalinà);
Kaišiadõrių (=Kaišiadorių̃);
Kalvãrijų (=Kalvarìjų);
Krètingą (=Krẽtingą);
Nèringos (=Neringõs), Nèringoje (=Neringojè);
Raseĩniai (=Raséiniai), Raseĩnių (=Raséinių);
Šilaĩniai (=Šiláiniai);
Švenčionyse (=Švenčionysè);
Visaginè (=Vìsagine).
Kalbos klaidos titruose
Laidų titruose pastebėta nemažai rašybos ir skyrybos klaidų: niekaip neišskirti simboliniai pavadinimai, rašomos netaisyklingos kabutės; buvo painiojama brūkšnio ir brūkšnelio rašyba, neišskirti įterpiniai, klaidingai skirtos vienarūšės sakinio dalys, išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės, išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, prijungiamieji sakiniai.
Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje rašomi devynetukai, viršuje – šešetukai):
“Signal“ (=„Signal“);
“WhatsAPP“ (=„WhatsAPP“);
“Twitter“ (=„Twitter“).
Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:
BALTŲJŲ PIRŠTINIŲ VADOVAS (=„BALTŲJŲ PIRŠTINIŲ“ VADOVAS);
transliuos TV3 sport televizija ir Go3 (=„TV3 sport“ televizija ir „Go3“).
Tarp dviejų pavardžių, kuriomis įvardijamas vienas asmuo, rašomas brūkšnelis:
IEVA KAČINSKAITĖ URBONIENĖ (=IEVA KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ).
Tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, rašomas brūkšnys:
20-25 (=20–25);
2014-2015 (=2014–2015) m.;
4-5 (=4–5).
Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei, neskiriamos:
palaužė reikalavimus, ir (=reikalavimus ir) krepšininkus;
kuri gulėjo, ar (=gulėjo ar) buvo tempiama;
debiutuoti rinktinėje gali pakviestas Gabrielius Maldūnas, ir (=gali būti pakviestas Gabrielius Maldūnas ir) Matas Jogėla.
Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais:
ji gyveno su vaikinu ir žodžiu (=ir, žodžiu,) mes ir grupėse, visur ieškom artimųjų;
Tokio įniršusio Domanto Sabonio sporto gerbėjams matyti ko gero neteko (=matyti, ko gero, neteko);
nors mano (=nors, mano) supratimu, ukrainiečiai yra labai puikūs inovatoriai.
Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybėarba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą:
vadovė, atsiimdama prizus neslėpė (=vadovė, atsiimdama prizus, neslėpė arba vadovė atsiimdama prizus neslėpė).
Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:
Jeigu tie faktai išdėstyti pranešime yra (=faktai, išdėstyti pranešime, yra) teisingi, tai;
su žmonėmis, esančiais vietoje yra (=vietoje, yra) visai kas kita.
Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:
pats laikas priminti ką (=priminti, ką) matysite toliau;
yra geras variantas jei (=variantas, jei) taip vyksta;
nacionalinė rinktinė su naujuoju treneriu, kuris grįžta po neilgos pertraukos irgi (=pertraukos, irgi) parodys;
laimė, kad ja niekas nevažiavo, kai krito tiltas ir (=tiltas, ir) neįvyko tragedija;
aiškina, kad pasiekė dugną, iš kurio neva nebėra kelio atgal ir (=atgal, ir) pranešė;
kalba kaip (=kalba, kaip) jie ar rusai kaunasi;
kitas dalykas, kurį būtina pažymėti yra (=pažymėti, yra) tai.
Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su įvadiniu pabrėžiamuoju žodžiu juolab:
Juolab, kad (=Juolab kad) mes vežam specialistams į priėmimo skyrių.