Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų valstybine kalba
Tai reiškia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
„Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte.
Šio pasiūlymo iniciatorė, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad lietuvių kalbos mokėjimas bent žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis ir siekti karjeros, didesnių pajamų, kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis.
„Šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − šiandien Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Po svarstymo už projektą balsavo 100 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatymo reikalavimai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Parengta pagal lrs.lt pranešimą. delfi.lt nuotrauka
Valstybinė kalbos inspekcija sveikina šį parlamentarų sprendimą ir kviečia rugsėjo 18 d. 17.30 val. Seimo lankytojų centre dalyvauti diskusijoje „Užsieniečiai darbo rinkoje: ką darbdaviai turėtų žinoti apie kalbines teises ir pareigas?“
PASTABA. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas pranešė, kad rugsėjo 18 d. 17.30 val. renginys nevyks.