Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo sklandesnio Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo priemones
Gruodžio 3 d. ir 10 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl institucijų pasirengimo įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Komitetas, išklausęs atsakingų ministerijų ir institucijų informaciją (pranešimą skaitė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas), konstatavo, kad trūksta aiškios informacijos apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes, o registracijos sistema nepakankamai tinkama vartotojui. Pastebėta, jog nėra bendros informacinės erdvės darbdaviams ir užsieniečiams – informacija išskaidyta tarp įvairių institucijų, trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už kalbinės integracijos procesą. Komitetas nutarė pateikti šias rekomendacijas Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms:
- Vyriausybei – paskirti vieną koordinuojančią instituciją užsieniečių kalbinės integracijos klausimams, užtikrinti aiškią komunikaciją darbdaviams ir visuomenei, plėsti elektronines mokymosi priemones, skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – supaprastinti egzamino registracijos sistemą, įvertinti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą.
- Kultūros ministerijai – koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio.
- Valstybinei kalbos inspekcijai – stiprinti prevencines priemones ir viešą komunikaciją.
- Valstybinei mokesčių inspekcijai – įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti reikalavimą dėl kalbos pažymėjimo tiems užsieniečiams, kurie tiesiogiai aptarnaus gyventojus.
„Valstybinės kalbos mokėjimas nėra formalumas – tai būtina sąlyga kokybiškam aptarnavimui, sėkmingai integracijai ir visuomenės sanglaudai. Komitetas siekia, kad įstatymo įgyvendinimas būtų ne tik teisiškai tvarkingas, bet ir realiai padėtų užsieniečiams tapti visaverte mūsų bendruomenės dalimi, “ – pabrėžė Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Komitetas pabrėžia, kad lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje užtikrinimo klausimas išlieka prioritetinis, Komitetas toliau stebės jo įgyvendinimo eigą.