Naujienų portaluose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga

Balandžio mėn. Kalbos inspekcija tikrino naujienų portalų 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, lrt.lt, tv3.lt kalbą. Skaityta po 20 kiekvieno portalo straipsnių. Pastebėta skyrybos, rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų. Pateikiame būdingesnių kalbos klaidų apžvalgą.

Skyrybos klaidos

Daugiausiai straipsniuose pastebėta skyrybos klaidų: neišskirti įterpiniai, kreipiniai, klaidingai skirtos vienarūšės sakinio dalys, išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išplėstinės ir paprastosios aplinkybės, prijungiamieji sakiniai, tiesioginė kalba.

Įterpinys turi būti išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais:

Tikiuosi šis (=Tikiuosi, šis) ženklas išpopuliarės, o ir pats sulaukęs garbaus amžiaus tokį užsiklijuočiau;

Tad matyt nusprendęs(=tad, matyt, nusprendęs) pavežioti vyko specialiai išsukdamas iš nurodyto maršruto;

Tik tiek deja ir (=tiek, deja, ir) spėjau įrašyti.

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:

Esu susidūrusi su rusiškos muzikos mėgėju vairuojančiu „Teslą“ (=mėgėju, vairuojančiu „Teslą“).

Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, arba visai neskiriamos:

Tuomet pasiūliau jam sukurti lipduką, kurį užsiklijavus ant automobilio, visi atpažins, jog vairuoja senjoras (=kurį, užsiklijavus ant automobilio, visi atpažins, jog vairuoja senjoras arba kurį užsiklijavus ant automobilio visi atpažins, jog vairuoja senjoras);

Šis skaitmeninis dokumentas be jokių apribojimų galiotų visose bendrijos šalyse, todėl pametus fizinę kortelę ar pakeitus gyvenamąją vietą, nebereikės (=todėl pametus fizinę kortelę ar pakeitus gyvenamąją vietą nebereikės arba todėl, pametus fizinę kortelę ar pakeitus gyvenamąją vietą, nebereikės) varstyti valstybinių įstaigų durų;

Pripažįsta ne visai tikintis populiaria fraze, kad nemokėdamas mylėti savęs, nepamilsi ir kitų (=kad, nemokėdamas mylėti savęs, nepamilsi ir kitų arba kad nemokėdamas mylėti savęs nepamilsi ir kitų);

Pabrėžė, kad gaunant ES paramą, ypač (=kad, gaunant ES paramą, ypač arba kad gaunant ES paramą ypač) svarbus kriterijus šiuo atveju buvo tai, kad yra skirtas tik kaimiškoms vietovėms;

Tačiau atsižvelgus į mitybos kokybę, skirtumas (=Tačiau, atsižvelgus į mitybos kokybę, skirtumas arba Tačiau atsižvelgus į mitybos kokybę skirtumas) tapo dar akivaizdesnis;

Todėl net ir parinkus naujus akinius, regėjimas (=todėl, net ir parinkus naujus akinius, regėjimas arba todėl net ir parinkus naujus akinius regėjimas) nepagerėja.

Neišplėstos aplinkybės, t. y. išreikštos vienu dalyviu, pusdalyviu ar padalyviu, neskiriamos:

taip pat vairuotojai privalo sulėtinti greitį ir, prireikus, sustoti (=ir prireikus sustoti).

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos nekartojamais jungtukais ir, ar, neskiriamos:

mus turėtų pasiekti dar vienas gana audringas, ir (=audringas ir) darganotas ciklonas;

Kai vyras dirba nuo ryto, ir (=nuo ryto ir) dukros į darželį šeimos automobiliu nuvežti negali, vežu išsikvietusi vairuotoją aš;

Kelionė netrukus atšaukiama, grįžtam namo ieškoti kito vairuotojo, ir (=vairuotojo ir) surašome skundą;

Tai reiškia, kad jis negali įrodyti, jog vien tik mityba apsaugo nuo demencijos, o kiti veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, išsilavinimas, ar (=išsilavinimas ar) gyvenimo būdas, taip pat gali turėti įtakos.

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:

Tai pirmas kartas kai (=kartas, kai) buvau diskriminuota kaip mama;

Jis pasakojo dvejus metus juos laikęs namie, nes buvo gaila išmesti, ir pagaliau nusprendęs padovanoti kokiai nors mergaitei kurią (=mergaitei, kurią) sutiks kelionės metu;

Lietuvos čempionate, kuris vyks Lazdynų baseine dalyvaus (=kuris vyks Lazdynų baseine, dalyvaus);

Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinutės apie tai kaip (=apie tai, kaip) apgaulės būdu sukčiai iš gyventojų pasisavina dideles sumas santaupų;

Traukiu telefoną, prašau pakartoti tai ką (=tai, ką) pasakė, nes tai verta viešumo;

Po trijų mėnesių galime pasakyti tik tai, kiek žmonių pasitraukė, o kaip klostysis toliau parodys (=toliau, parodys) duomenys;

Grįžau vidurnaktį, o kai nuėjau ten dar buvo šilta (=o kai nuėjau ten, dar buvo šilta);

Tiesa, nors jis ir gavo leidimą vesti ketvirtąją, tačiau pabrėžė jog (=pabrėžė, jog) tai padarė tam, kad iškart turėtų tvarkingus dokumentus.

Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukais ir, ar, neatskiriami:

Tai 2023 m. tikrai niekas nediskutavo, kad fondų turto yra per mažai, ar (=per mažai ar) kad sistema neefektyvi.

Paaiškina, kodėl karpos atsiranda, ir (=atsiranda ir) ką daryti, pastebėjus pirmuosius odos pokyčius.

Kai autoriaus kalba eina prieš tiesioginę kalbą, sakinio galo ženklas rašomas prieš uždaromąsias kabutes:

Sako: „Žinai, stiprūs stiklai, gerai atlaikė“. (=Sako: „Žinai, stiprūs stiklai, gerai atlaikė.“);

Dar vienas asmuo pritarė ir pareiškė: „Naktinio skrydžio metu – akiniai nuo saulės, kad geriau išsimiegotume“. (=išsimiegotume.“).

Rašybos klaidos

Rašybos klaidų pastebėta beveik perpus mažiau nei skyrybos: nepaisoma brūkšnio ir brūkšnelio rašymo taisyklių, neišskiriami simboliniai pavadinimai, netaisyklingai rašomi perkeltine reikšme vartojami bendriniai žodžiai, daroma klaidų rašant dalyvius.

Tarp dviejų ar daugiau žodžių, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, turi būti rašomas brūkšnys, o ne brūkšnelis:

20-30 (=20–30) ekipažų;

2025-2026 (=2025–2026);

4-6 (=4–6) proc.

Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:

tokius žodžius iš vieno Bolt (=„Bolt“) vairuotojų vakar su dukra išgirdome ankstyvą rytą;

laikraščiui Daily Mail (=„Daily Mail“) sakė;

parašomi paties asmeninėse Feisbuko ar Instagramo paskyrose (=„Feisbuko“ ar „Instagramo“ paskyrose).

Perkeltine reikšme vartojami bendriniai žodžiai kabutėse nerašomi:

savotiškai „palaimindamas“ (=palaimindamas) galimas naujas derybas;

anksčiau sklandė kalbos ir dėl galimų „mainų“ (=mainų);

žydėjimo metu krūmas atrodo tarsi „apsnigtas“ (=apsnigtas).

Būtojo kartinio laiko dalyvių trumpųjų formų vardininko galūnėje rašoma nosinė raidė ę:

žemės ūkio klausimais apskritai šioje kadencijoje nesu kalbėjes (=kalbėjęs).

Gramatikos klaidos

Daryta klaidų vartojant vardininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, vartojant įvairias formas, jungiant sakinio dalis ar sakinius.

Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:

Bandymai skatinti skrydžių iš Maskvos į Pchenjaną paklausą nebuvo sėkmingi: keleivių buvo labai mažai, todėl reisai sumažinti (=reisų sumažinta);

Geležis (=Geležies) yra dešimčių fermentų sudėtyje;

Vaikams gali atsirasti pačios įvairiausios baimės (=pačių įvairiausių baimių).

Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:

Laukia konfliktinės situacijos, geriau skirkite laiką sveikatos tvarkymui (=laiko sveikatai taisyti);

Grynojo atsiskaitymo modelį pasirinkę klientai taip pat gali kompensaciją panaudoti artimojo elektros sąskaitai padengti arba automobilio įkrovimui (=automobiliui įkrauti) „Ignitis ON“ tinkle.

Galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko):

Visada matai žmones, besiskundžiančius turistais (=žmonių, besiskundžiančių turistais).

Galininkas nevartotinas paskirčiai reikšti:

Priemonių, skirtų spartinti orlaivių parko ir pajėgumų valdymą (=Priemonių, skirtų orlaivių parko ir pajėgumų valdymui spartinti), paketas yra neišvengiamas;

Akiniai skirti koreguoti šviesos laužimą (=skirti šviesos laužimui koreguoti).

Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:

Narcizai greitai atsiprašo, sugeba būti gerais (=geri) netgi kelis mėnesius;

Tačiau vienas savaitgalis tapo lemtingu (=lemtingas).

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:

Dabar labiausiai intriguoja, kaip naujame amplua (=kaip nauju amplua) debiutuos UFC naujokas Gable’as Stevensonas;

Bandžiau paaiškinti, kad problema ne jame (=ne jis), bet jis viską apvertė taip, kad pasijausčiau kalta;

Visiškame strese, išėjęs (=Apimtas streso, išėjęs) po tardymo, jis stabtelėjo prie pirmo pasitaikiusio darbuotojo ir paprašė pagalbos;

Problema slypi ne tame (=Problema yra ne tai), kaip šviesa lūžta;

Jų išskirtinumas slypi gebėjime (=Jų išskirtinumas yra gebėjimas) minimalizmu sukurti maksimalų efektą.

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio):

Patikino, kad Ukmergės ligoninės medikų komanda donorą paruošė profesionaliai, užtikrindama visų būtinų procedūrų atlikimą laiku ir laikantis (=laikydamasi) aukščiausių medicinos standartų;

Prieš išmokant (=išmokėdami) pinigus skaičiavome, kiek prie sistemos prisideda žmogus, kiek valstybė ir kiek lieka grąžos;

V. Putinas anksčiau nurodydavo svečiams būti dvi savaites karantine, baiminantis (=baimindamasis) užsikrėsi koronavirusu;

Galiausiai einant link lagaminų, vaikus rado ten, kur ir buvo palikęs (=Galiausiai eidamas link lagaminų, vaikus rado ten, kur ir buvo palikęs).

Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):

O štai perspėjimu ji dalijosi su dviem Zodiako ženklais, kuriems savaitė nusimato (=numatoma) sudėtinga.

Žodžių junginys tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti:

Gyvenau nuolatinėje baimėje ir sumaištyje, bet tuo pačiu (=kartu) įtikinau save, kad esu laiminga.

Samplaika o taip pat nevartotina vienarūšėms sakinio dalims ir sakinių dėmenims pridurti:

Tad K. Šleivos rezultatai išsiskyrė iš bendro konteksto, o taip pat (=konteksto, taip pat) ir įgūdžiai ant kilimo.

Leksikos klaidos

Straipsniuose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip naudoti, nukreipti, pilnai, pravažiuoti, reguliarus.

Naudoti nevart. r. „vartoti“:

Ar žinote šiuos 10 nebenaudojamų (=nebevartojamų) ar neprigijusių lietuvių kalbos žodžių;

Į testą įtraukti žodžiai arba bendrinėje lietuvių kalboje jau yra nebenaudojami (=nebevartojami), arba niekada ir nebuvo plačiai pradėti naudoti (=vartoti).

Nukreipti nevart. r. „siųsti“:

Atrenka pacientus ir nukreipia juos ištirti (=siunčia juo ištirti) į Kauno klinikas.

Pilnai nevart. r. „visiškai“:

Pilnai (=Visiškai) subręsta per 10–20 metų.

Pravažiuoti nevart. r. „išvažiuoti“:

Buvo ir žvyro, ir pievų, ir akmenų senamiestyje, ir sunkiai pravažiuojamų (=išvažiuojamų) vietų, bortų.

Reguliarus nevart. r. „įprastinis“:

Reguliari (=Įprastinė) dviejų kilogramų kvietinių miltų pakuotės kaina;

Reguliari (=Įprastinė) aštuonių ritinėlių tualetinio popieriaus pakuotės kaina.

Buvo vartojamas verstinis junginys kas liečia:

O kas liečia interneto dramas (=O kas dėl interneto dramų), aš nelabai jas seku, bet mane ta informacija pasiekia.

Atnaujinimo data: 2026-05-12

Taip pat skaitykite:

Žodis „aktyvacijos“ nevartotinas reikšme „veiklos“, „pramogos“

Žodžiai „archajinis“, „archajiškas“ rašomi su j

Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka dalyvavo tiesioginėje laidoje „Dienos pjūvis"

Reiškiant vertinimą junginys „iš teigiamos (neigiamos) pusės“ nevartotinas

VDU Švietimo akademijoje vyko konferencija apie kalbinę integraciją