Paskutinį 2025 m. metų ketvirtį laidose pastebėtų kalbos klaidų apžvalga
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Inspekcija patikrino 9 televizijos laidas, 1 sporto transliaciją, 11 filmų ir 8 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų, o laidų titruose ‒ nemažai rašybos ir skyrybos klaidų.
Pateikiame būdingesnių klaidų apžvalgą.
Leksikos klaidos
Laidose buvo ne ta reikšme vartojamų žodžių, tokių kaip dėkingas, išpildyti, nuimti, pilnai, rastis, senai, užskaityti.
Dėkingas nevart. r. „palankus“:
kokioje geroje situacijoje atsidūrė po tikrai nedėkingos (=nepalankios) situacijos.
Išpildyti nevart. r. „įvykdyti, atlikti“:
neblogai išpildė (=atliko) savo programą;
neblogai išpildytas (=atliktas) ritminis šokis;
už išpildymą (=už atlikimą) – dar 2 balai;
išpildymas (=atlikimas) programos įspūdingas.
Nuimti nevart. r. „pašalinti“:
pirmiausia tą įtampą ir nuimti (=pašalinti).
Pilnai nevart. r. „visiškai, iki galo“:
nebus pilnai (=visiškai) sveikas;
sutrikęs intelektas nėra pilnai (=iki galo) pagydomas;
pilnai (=vien tik) su elektra šiuo automobiliu nuvažiuoti galima iki 104 km.
Rastis nevart. r. „būti“:
kur mes čia randamės (=esam).
Senai nevart. r. seniai“:
esu senai (=seniai) „Technoarkos“ klientas.
Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:
buvo tas suklupimas ir užskaitė (=įskaitė) kaip kritimą.
Gramatikos klaidos
Daryta klaidų vartojant vardininką, naudininką, galininką, vietininką, prielinksnį pas, polinksnį pagalba, vartojant įvairias formas.
Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:
kai problemos kyla (=problemų kyla) vienoje ar kitoje industrijoje, trečia tiktai žiūri;
dailiajame čiuožime yra labai sudėtingi elementai ir šuoliai (=yra labai sudėtingų elementų ir šuolių).
Naudininkas nevartotinas konkrečiai laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:
trijų jau šiai dienai (=dabar) knygų autorius.
Galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų ar dalykų kiekiui reikšti:
jis turi supergalias (=supergalių).
Galininkas nevartotinas su judėjimo ir siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:
prisiartina ją (=jos) nudėti;
atvykusieji paminėti Merkinės mūšio 80-ąsias metines (=80-ųjų metinių);
pasišalino galbūt ne verkti, bet šiek tiek nuleisti emocijas (=nuleisti emocijų).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:
norėdamas būti šiose pareigose (=norėdamas eiti šias pareigas) tu privalai labai greitai reaguoti į situaciją.
Pas nevartotinas veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiu kreiptis:
žiūrovai kreipsis tiesiai pas Rimą (=žiūrovai kreipsis tiesiai į Rimą);
dėl kokių problemų dažniausiai pas (=dažniausiai į) jus kreipiasi.
Pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:
kodėl tas didelis potraukis į lošimą pas patį yra (=kodėl pats turite tą didelį potraukį į lošimą).
Pagalba nevartotinas priemonei reikšti:
galima produktus ilgiau laikyti temperatūros pagalba (=laikyti pasirinkus reikiamą temperatūrą);
buitinės technikos pagalba (=naudodami buitinę techniką) kokias sprendžiam problemas.
Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:
parinktas specialiai, kad šiek tiek pailsėti (=kad šiek tiek pailsėtų; kad galėtų šiek tiek pailsėti);
kažką suki, kad tik tą skylę padaryt didesnę (=skylę padarytum didesnę);
natūralu žmogui, kad suprasti (=suprastų), kur eina ir kaip tai atrodo;
kad nesusižalot (=kad nesusižaločiau) pirštų, panaudosiu plaktuką.
Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:
keturių (=ketverių) durų;
sumontavo dvi (=dvejas) duris.
Kirčiavimo klaidos
Kirčiavimo klaidų buvo daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus pasaulio ir Lietuvos vietovardžius:
Stokhòlme (=Stòkholme);
Rietãve (=Rietavè).
Kalbos klaidos titruose
Laidų titruose nemažai pastebėta rašybos ir skyrybos klaidų: niekaip neišskirti simboliniai pavadinimai, netaisyklingai rašomos dvigubos pavardės, žodžiai su neiginiu ne; neišskirti įterpiniai, kreipiniai, klaidingai skirti išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išplėstinės aplinkybės, prijungiamieji sakiniai.
Rašyba
Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:
Apie The Beatles (=„The Beatles“) laikų muziką;
Flagmanai – Žalgiris (=„Žalgiris“), rinktinė;
neslėpkim, tarkim, Rytas ir Žalgiris (=„Rytas“ ir „Žalgiris“) Lietuvoje.
Priešdėliu virtęs neiginysne rašomas kartu su būdvardžiais, kai jiems suteikia priešingą ar kitą reikšmę:
videokameros atsirado, žinoma, iš karto ne tobulos (=netobulos);
Bet rykliai ir kiti nevidonai irgi ne kvaili (=nekvaili).
Dvi savarankiškos to paties asmens pavardės jungiamos brūkšneliu be tarpelių:
Milda Karklytė – Palevičienė (=Milda Karklytė-Palevičienė).
Skyryba
Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais:
Tai normali man atrodo raidos dalis (=Tai normali, man atrodo, raidos dalis);
Kiek nuverčia, tas atrodo mažas (=tas, atrodo, mažas) kelmelis, bet tokius vyrus verčia;
Tai viena vertus ir fizinis saugumas su žurnalistų patiriamu, tokiu, psichologiniu nesaugumu (=Tai, viena vertus, ir fizinis saugumas su žurnalistų patiriamu tokiu psichologiniu nesaugumu);
daug, daug yra ir kitų manau aspektų (=kitų, manau, aspektų);
tarkime pasaulyje (=tarkime, pasaulyje) gali įkvėpti ir milijonus;
negali, tarkim parodyti, kokią (=negali, tarkim, parodyti, kokią) komandą tu palaikai;
tarkim sporto žinios (=tarkim, sporto žinios).
Kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais:
sako mokytojau, žiūrėkit (=sako, mokytojau, žiūrėkit).
Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:
ir vilnietis burbule gyvenantis ir Rokiškio rajone, stūksantis (=ir vilnietis, burbule gyvenantis, ir Rokiškio rajone stūksantis) name tiesiog žmogus
Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:
Tave turi dominti kas (=dominti, kas) vyksta, kodėl vyksta;
svarbu ką (=svarbu, ką) tu parašysi, svarbu ką (=svarbu, ką) tu pasakysi;
aš nežinau į (=nežinau, į) ką mes pavirtome;
nesvarbu ar tai krepšinis (=nesvarbu, ar tai krepšinis);
kai jis kalba aš (=kalba, aš) klausau;
iš vienų namų išmetė, kad neturėjau pinigų iš (=pinigų, iš) antrų namų išmetė, kad neturėjau pinigų;
Parašo, kad negalėjome patikrinti ar (=patikrinti, ar) pasako, kad negalėjome;
draugai perkaičiavo man šonkaulius už tai, kad eilinį kartą juos apvogiau ir (=apvogiau, ir) 25 dieną atsidūriau pas anoniminius lošėjus;
tai irgi buvo vienas dalykų, kas mane traukė ir (=traukė, ir) aš sportu domėjausi nuo pat vaikystės;
tai realiai jeigu tu matai, kad tai yra smiginio čempionatas, tai 99 procentai nesupras apie ką (=nesupras, apie ką) kalba.
Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą:
Tačiau net ir puldami visomis jėgomis, jie nesugeba (=Tačiau net ir puldami visomis jėgomis jie nesugeba arba Tačiau, net ir puldami visomis jėgomis, jie nesugeba).