Spaudos leidinių, tikrintų spalio ir lapkričio mėnesį, kalbos klaidų apžvalga
Spalio–lapkričio mėn. tikrinti leidiniai „Akistata. Istorijos“, „Ieva“, „Kardas“, „Karys“, „Kūrėja“, „Mamos žurnalas“, „MIAU mados namai“, „Naminukas“, „Nėštukė“, „Psichologija Tau“, „SUPER“, „Verslo klasė“. Pateikiame būdingesnių kalbos klaidų apžvalgą.
Skyrybos klaidos
Skiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos sujungiamuoju jungtuku ir:
ruošiatės išleisti vaikutį į darželį, ir (=darželį ir) tikriausiai naktį ne kartą pabundate nuo minties, kad jūsų dvimetukas bus be mamos;
ji išmoko užmigti pati, ir (=pati ir) nuo 8 mėnesių miega savo kambaryje;
daug apie tai galvojau, ir (=galvojau ir) nusprendžiau, kad taip bus geriau;
tada pamačiau mažą pupelę su vos išsikišusiomis rankytėmis ir kojytėmis, ir (=kojytėmis ir) sekundės dalį pajaučiau džiaugsmą.
Neišskiriamas išplėstinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio:
iš jos jie sužinojo apie slaptus sandėlius, išslapstytus Niujorke ir Los Andžele ir (=Los Andžele, ir) apie ypatingą KGB agentų tinklą;
departamentas sudaro tokius sąrašus naudodamas dirbtinį intelektą, nuskaitantį socialinių tinklų turinį ir (=socialinių tinklų turinį, ir) taip bet kokie antiizraelietiški įrašai yra pagrindas atšaukti JAV vizą.
Atskiriama lyginamuoju būdu išreikšta sakinio dalis:
baltojo banginio širdis yra panašaus dydžio, kaip (=dydžio kaip) nedidelis automobilis;
tautiškas kostiumas kabo mamos spintoje, kaip (=spintoje kaip) viena iš darbo aprangų.
Atskiriami šalutinio prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti jungtukais ir, ar:
sėkmingas vaiko ugdymas vyksta tuomet, kai mokytojai bendradarbiauja su tėvais, ir (=su tėvais ir) vaiko ugdymas bei jo svarbiausių gebėjimų lavinimas pratęsiamas ir namuose;
pokytis, kokie vyrai ateina iš pradžių, ir (=iš pradžių ir) kokie išeina, yra milžiniškas;
buvusi ramybė ima byrėti: kas kada gamina maistą, kaip tvarkoma virtuvė, kas atsakingas už buitį, ar (=buitį ar) kas paėmė paskutinį jogurtą iš šaldytuvo.
Neišskiriamas šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo:
viduramžių medicina buvo kur kas sudėtingesnė nei (=sudėtingesnė, nei) manyta anksčiau;
palikite telefoną kitame kambaryje kai (=kambaryje, kai) valgote, ilsitės;
tikrai nebūtina kasdien sekti, kiek žmonių žuvo kariniuose frontuose ar (=karo frontuose, ar) skaityti skaudžias netekties istorijas;
širdis tiksliai išduos, kuria kryptimi eiti – verta (=eiti, – verta) jos klausyti;
jei nežinote, ką jaučiate – labai (=jaučiate, – labai) sunku bus tai perduoti kitam.
Nesilaikoma taisyklės išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių, padalyvinių aplinkybių visai neskirti arba jas išskirti:
būna, kad prieš eidamos gimdyti pirmą kartą, moterys (=kad prieš eidamos gimdyti pirmą kartą moterys; kad, prieš eidamos gimdyti pirmą kartą, moterys) net nežino, ko nežino;
ne visi supranta, jog esant galimybei, reabilitaciją (=jog esant galimybei reabilitaciją; jog, esant galimybei, reabilitaciją) galima atlikti ir savo lėšomis;
dažnai tikimasi, kad jaunoji karta išgelbės pasaulį nuo ankstesnių kartų padarytų klaidų, tačiau kalbant apie dezinformaciją, ateities kartų (=tačiau kalbant apie dezinformaciją ateities kartų; tačiau, kalbant apie dezinformaciją, ateities kartų), kurios mus išgelbėtų, gali ir nebūti.
Neišskiriamas įterpinys, kurį sudaro veiksmažodžio bendratis palyginti, išplėstas prielinksniu su:
iš tiesų, palyginti su kitais uoste esančiais terminalais esame (=terminalais, esame) efektyviausi ir pagal krovos kiekį tenkantį darbuotojui;
Nesilaikoma taisyklės persakomo dialogo tiesioginės kalbos sakinio galo ženklą rašyti prieš uždaromąsias kabutes:
pasakykite padėką: „Ačiū, liepsna, už atgaivą ir naują jėgą“. (=naują jėgą.“);
ji visada sakydavo: „Edita, juk žinai, kad gali būti visaip“. (=visaip.“);
dažnai išgirstu: „Dabar jums lengviau, nes mažuosius auginti padeda vyresni vaikai“. (=vaikai.“);
ji man visada pasako: „Dabar gimdo Mantautė. Ji viską žino ir moka pati“. (=pati.“).
Žodyno klaidos
Ne ta reikšme buvo vartojami žodžiai aptarnauti, energetinis, išsireiškimas, pilnai, praeiti, pravažiuoti, sustojimas, sutikti, teisingas, vieningas, žodžių junginys pilno grūdo, pasakymas taip vadinamas:
Veiksmažodis aptarnauti nevartotinas reikšme „tvarkyti“ (=kalbant ne apie žmones):
bankuose iki 30 m. galima atidaryti jaunimo sąskaitas, kurioms netaikomi aptarnavimo (=tvarkymo) mokesčiai.
Netinkamai vartojamas žodis energetinis:
energetiniai ryšiai (=energiniai ryšiai) susiformuoja tarp mūsų ir kitų žmonių;
padeda nutraukti nepageidaujamus energetinius ryšius (=energinius ryšius);
kuo mažiau laiko praleisite nepalankioje energetinėje aplinkoje (=nepalankioje energinėje aplinkoje), tuo geriau jausitės.
Daiktavardis išsireiškimas nevartotinas reikšme „posakis“:
ne taip jau paprasta tokius išsireiškimus (=posakius) išversti į kitas kalbas;
taktikos, kai naudojami madingi išsireiškimai (=posakiai), klijuojamos madingos etiketės, tampa vis populiaresnės.
Prieveiksmis pilnai nevartotinas reikšme „visiškai“:
per mėnesį terminalas buvo pilnai (=visiškai) parengtas krovos darbams.
Veiksmažodis praeiti nevartotinas reikšme „pereiti“:
jie nebūna praėję (=perėję) natūralių etapų, kuriuos praeina (=pereina) naujagimis.
Veiksmažodis pravažiuoti nevartotinas reikšme „įvažiuoti“:
ar įmanoma vežimėliu pravažiuoti (=įvažiuoti) pro duris.
Daiktavardis sustojimas nevartotinas reikšme „stotelė“:
keliaudavo kelis kilometrus pėsčiomis iki autobusų sustojimo (=stotelės).
Veiksmažodis sutikti nevartotinas reikšme „rasti“:
tarp gėlynų galima sutikti (=rasti) ir kaktusą.
Būdvardis vieningas nevartotinas reikšme „bendras“:
VMU per pastaruosius metus taip pat įdiegė vieningą (=bendrą) medkirčių užduočių valdymo bei duomenų perdavimo sistemą;
nusprendė diegti naują vieningą (=bendrą) miško gaisrų stebėjimo sistemą.
Žodžių junginys pilno grūdo keistinas terminu visų grūdo dalių:
pora gabalėlių sūrio su pilno grūdo (=visų grūdo dalių) krekeriais;
pilno grūdo (=visų grūdo dalių) duonos sumuštinis su avokadu;
pilno grūdo (=visų grūdo dalių) duonos produktuose.
Pasakymas taip vadinamas, turintis nurodomąją pažyminio reikšmę, nevartotinas vietoje įvardžiuotinė formos vadinamasis, -oji:
jis susijęs su taip vadinama (=vadinamąja) antrąja Lietuvos religija – krepšiniu;
čia veikia taip vadinami (=vadinamieji) klaidingų užsakymų restoranai ir kavinės.
Gramatikos klaidos
Buvo klystama vartojant vardininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, vienaskaitą, padalyvį, samplaiką o taip pat, veiksmažodžius su priesagomis -inėti, -dinėti.
Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:
kol neatsiranda haliucinacijos (=haliucinacijų) ir neišveža greitoji;
strijos (=strijų) atsiranda, kai oda tempiasi;
šie odos pažeidimai (=šių odos pažeidimų) atsiranda vystyklų zonoje.
Naudininkas nevartotinas su slinkties reikšmės veiksmažodžiais tikslui reikšti:
būtina kuo skubiau vykti vizitui (=vizito) pas gydytoją.
Naudininkas nevartotinas su siekimo reikšmės daiktavardžiais:
šeima buvo nusiųsta į Kauno klinikas išsamesniems tyrimams (=išsamesnių tyrimų);
dingusi paveikslo dalis vėliau buvo rasta Niujorke ir grąžinta į katedrą restauracijai (=restauruoti);
pirmajam vakaro šokiui (=pirmojo vakaro šokio) pakvietė pačią žaviausią damą šventėje.
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas nevartotinas tikslui su paskirties atspalviu reikšti:
silikoninis antpirštis netinka dantų valymui (=dantims valyti);
liepžiedžiai tiks šilumai ir švelniam kvėpavimo palaikymui (=švelniam kvėpavimui palaikyti).
Galininkas nevartotinas paskirčiai reikšti:
gliukozės toleravimo mėginys yra dažniausiai pasaulyje naudojamas laboratorinis dinaminis tyrimas, skirtas tiek nustatyti didelę riziką sirgti diabetu turinčius asmenis, tiek ir anksti nustatyti cukrinį diabetą (=skirtas tiek turintiems didelę riziką sirgti diabetu asmenims nustatyti, tiek ankstyvam cukriniam diabetui nustatyti);
populiarūs kognityviniai pratimai, skirti gerinti atmintį, dėmesį, kūrybiškumą (=skirti atminčiai, dėmesiui, kūrybiškumui gerinti).
Galininkas nevartotinas su siekimo reikšmės veiksmažodžiais:
įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti anglų filologiją (=studijuoti anglų filologijos).
Galininkas nevartotinas su veiksmažodžiu atstovauti;
supratau, kad atstovauju ne tik savo vaiką, bet ir kitus neįgalius vaikus (=savo vaikui, bet ir kitiems neįgaliems vaikams).
Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti;
Kas, jūsų manymu, daro mūsų gyvenimą kokybišku (=kokybišką);
nesigėdykite kažkur širdies kertelėje sušmėžavusios piktdžiugos, kuri leido jums pasijusti kiek pranašesne (=pranašesnei);
kartais stabtelėjimas ir dėmesys savo savijautai ilgainiui gali padėti tapti dar produktyvesne (=produktyvesnei).
Įnagininkas nevartotinas su veiksmažodžiu praturtinti:
savo kraujo atidalintos plazmos, praturtintos plazmocitais (=papildytos plazmocitais);
praturtinti (=papildyti) savo mitybą funkciniais grybais labai verta.
Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiu būdvardžiu turtingas:
tuo laikotarpiu buvau turtinga ne pinigais, o patirtimis ir atsakomybe (=buvau turtinga ne pinigų, o patirties ir atsakomybės).
Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būdui, būsenai ar požymiui reikšti:
tokioje būsenoje (=tokios būsenos) jaučiamės ramūs ir saugūs;
turime kasdien gyventi nuolatinėje įtampoje (=nuolat įsitempę);
vyras buvo euforijoje (=išgyveno euforiją; buvo apimtas euforijos);
kuo baltarusių atmintyje, sąmonėje bus daugiau LDK, bet tos normalios, vakarietiškos sampratos, dėl kurios akademiniame lygmenyje (=akademiniu lygmeniu) tikrai jau esame pajėgūs susitarti.
Vietininkas nevartotinas veiksmo pagrindui reikšti:
sužinojusi apie „Vilties programą“, kurios rėmuose (=pagal kurią) geriamojo vaisto gamintojas nemokamai skiria vaistą pacientams.
Vienaskaita nevartotina neapibendrintai reiškiant augalų, gyvūnų ir pan. rūšį didesniam negu vienas kiekiui žymėti:
keli šaukštai šalavijo sėklų (=šalavijų sėklų);
mano pusryčiai yra avižos ir šalavijo pudingas (=avižų ir šalavijų pudingas).
Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose:
galite valgyti tikrai ragaujant (=ragaudami) maistą, keliaudami – grožėtis besikeičiančiu peizažu, o bendraujant (=bendraudami) – skirti nuoširdų, nedalomą dėmesį artimiesiems;
išmokus (=išmokę) atsipalaiduoti, gebame lengviau susidoroti su stresu.
Samplaika o taip pat nevartotina vienarūšėms sakinio dalims ir sakinių dėmenims pridurti:
natūralus gimdymas mažina ilgalaikių komplikacijų riziką, tokių kaip infekcijos ar kraujavimas, o taip pat (=kraujavimas, taip pat) turi teigiamą poveikį kūdikio sveikatai;
verslas baiminasi, kad, netekus prieigos prie vartotojų duomenų, sumažės įmonių ištekliai, o taip pat (=įmonių ištekliai, taip pat) ir jų inovacinės galimybės;
„Acxiom“ klientai: finansų, draudimo, rinkodaros, mažmeninės prekybos, medicinos, turizmo, telekomunikacijų įmonės, žiniasklaida, o taip pat (=žiniasklaida, taip pat) valstybinės įtaigos.