2023-07-05

Kalbos klaidos vaikų knygose

     „Mama, paskaityk man pasaką“ – nostalgiškas prašymas, nukeliantis į knygose paslėptą neišsenkantį nuotykių lobyną. Kol raides gaudo tėveliai, smalsučiams belieka klausytis, bet ateina laikas, kai į knygų skaitymo pasaulį įžengia patys vaikai ir nuo to, ką jame atranda, labai daug priklauso, ar nori ten pasilikti. Pažinimo džiaugsmas toks didelis, kad pasaka mažajam skaitytojui tampa realybe, tai, kas knygelėje parašyta, – neginčijama tiesa. Atrastos kalbos klaidos – taip pat. Kalba yra priemonė rašytojams perteikti savo mintis, fantazijas, pamokymus, nuo to, kokia yra kūrinio kalba, dažnai priklauso knygos vertė. Norisi tikėti, kad leidyklų vadovai jaučia ypatingą atsakomybę leisdami knygas vaikams – mažieji skaitytojai iš jų mokosi: pažinti, suprasti, reikšti savo mintis. Mokosi ir kalbos, įsimena, tai ką skaito, taigi ir klaidas akivaizdu, kad kalbos klaidos gali padaryti daug žalos.

     Ne paslaptis, kad paauglių knygų autoriai barbarizmus, žargoną, netgi sakinių skyrybą dažnai pasirenka kaip stilistinę priemonę. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Vieni tai vertina kaip šokiravimo būdą, leidžiantį pasiekti pigų efektą, kiti daro prielaidą, kad kasdienybės kalba su visais jos elementais atėjo į literatūrą kartu su visuomenės laisvėjimu ir tai yra natūralus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti. Bet kuriuo atveju skiriasi ir pačių rašytojų nuomonės – vieni jaučiasi moraliai atsakingi už tai, kad knygų kalba išliktų kaip elitinės kalbos pavyzdys, kiti mano, kad gyvename nesterilioje aplinkoje, vadinasi, ir kalbame atitinkama kalba. Taigi viskas priklauso nuo rašytojo, ką jis nori pasakyti savo kūriniu ir kokią kalbą vartoti, mat tikisi, kad skaitytojas jį supras. Bendra nuomonė būtų tokia, kad barbarizmai, žargonas literatūros kūrinyje, ypač vaikų knygose, pateisinami tik tokiu atveju, kai jie būna aiškiai stilistiškai motyvuoti ir kai kūrinio autorius negali rasti kitų meninių priemonių savo idėjai realizuoti.

     Inspekcija nuolat tikrina vaikams leidžiamas knygas. Jiems skirtuose kūriniuose neretai yra skyrybos, gramatikos klaidų. Stebina elementarūs rašybos normų pažeidimai, kurių kiekvienais metais knygose galima aptikti vis dažniau.